Artėjant NATO viršūnių susitikimui Hagoje, kuriame bus svarstomas gynybos finansavimo didinimas iki 5 proc. BVP, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pasisakė apie Aljanso veiksmus ir jų poveikį Rusijai. Jo žinutė – aiški: Vakarų ginklavimasis Maskvos negąsdina, tačiau Kremlius lieka budrus ir pasirengęs atsakui.
NATO ginklavimasis – ne grėsmė?
Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje Putinas teigė, jog didėjantis NATO gynybos biudžetas „nesukelia jokios grėsmės Rusijos Federacijai, nes sugebame užtikrinti savo pačių saugumą“. Anot jo, Rusijos ginkluotosios pajėgos yra nuolat modernizuojamos, todėl Aljanso sprendimai nekelia panikos. Nors jis pripažino, kad didesnės NATO išlaidos gali sukelti „specifinių iššūkių“, pabrėžė, jog „mes atremsime visas kylančias grėsmes. Dėl to nėra jokių abejonių“. Be to, Putinas suabejojo pačiu NATO sprendimo tikslingumu, sakydamas, kad „nėra prasmės leisti daugiau pinigų ginklams“. Šie pareiškimai – klasikinė Kremliaus retorika, bandanti parodyti nepažeidžiamumą ir ignoruoti realų Vakarų karinės galios augimą.
Karas Ukrainoje – tęsiasi be kompromisų
Rusijos vadovas spaudos konferencijoje patikino, kad Rusijos kariai nenustos veržtis į priekį Ukrainoje. Jis pabrėžė, jog šis konfliktas – ne vien dvišalis, o „platesnio konflikto tarp Rusijos ir JAV vadovaujamo NATO dalis“. Tokiu pareiškimu Putinas dar kartą mėgina pateisinti 2022 m. pradėtą invaziją, nukreipdamas dėmesį nuo atsakomybės už karą ir siekdamas konfliktą pavaizduoti kaip egzistencinę kovą su Vakarais.
Be to, jis neslėpė neigiamo požiūrio į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, piešdamas jį tamsiomis spalvomis. Visgi, paklaustas apie galimą susitikimą su Zelenskiu, Putinas pareiškė, kad tai įmanoma tik „taikos derybų galutiniame etape“. Tai reiškia, kad Kremlius kol kas nemato prasmės tiesioginiam dialogui, kol Ukraina nepriims tam tikrų, Maskvai palankių sąlygų.
Vokietijai – perspėjimas dėl „Taurus“
Atskirai Putinas įvertino ir Vokietijos svarstymus perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas „Taurus“. Jis pareiškė, kad toks žingsnis „gali padaryti rimtos žalos pačiai Vokietijai“. Ši retorika iš esmės yra netiesioginis grasinimas, kuriuo bandoma daryti spaudimą Berlynui ir atgrasyti nuo paramos Kijevui. Šiuo metu Vokietija vis dar svarsto šį žingsnį, o Putino pareiškimai gali būti vertinami kaip signalas, kad tokios raketos būtų laikomos strateginiu iššūkiu Rusijai.
Kalbėtis – bet tik su kai kuriais
Nors Putinas akivaizdžiai skeptiškas dėl tiesioginio dialogo su Zelenskiu, visgi jis pareiškė esąs pasirengęs kalbėtis su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Tokiu būdu Kremlius bando išlaikyti diplomatinį kanalą su svarbiausia Europos Sąjungos valstybe ir galimai paveikti Vokietijos poziciją derybų metu. Tai taip pat gali būti bandymas pasinaudoti pokyčiais Vokietijos politikoje, kurioje Merzas – palyginti nauja figūra kanclerio poste.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
