Žiemą dažnai pamirštame, kad organizmas taip pat gali prarasti daug skysčių. Dehidratacija nėra tik vasaros problema – net šaltesniais mėnesiais ji gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Gydytoja Jekaterina Kašuch pabrėžia, kad vandens balansas padeda palaikyti normalų medžiagų apykaitos procesą ir išlaikyti organizmo šilumą net tada, kai lauke spaudžia šaltukas.
Kodėl žiemą kyla dehidratacijos rizika
Daug drabužių, šildymas patalpose ir sausas oras lemia, kad žiemą išgaruoja daugiau drėgmės per odą. Žmonės dažnai nepastebi, kiek prakaituojama, nes prakaitas nesijaučia taip ryškiai kaip karštą vasaros dieną. Be to, alkoholinių gėrimų vartojimas bei peršalimo ligos gali dar labiau padidinti skysčių netekimą.
Kiek skysčių reikėtų gerti žiemą
Ekspertai rekomenduoja išgerti 2–3 litrus skysčių per dieną. Svarbiausia vengti saldžių gėrimų, kurie gali tik padidinti organizmo apkrovą. Idealiausias pasirinkimas – grynas vanduo. Taip pat galima vartoti nesaldintą arbatą, kavą ir kakavą, tačiau kavos kiekis neturėtų viršyti trijų puodelių per dieną, kad ji neskatintų skysčių netekimo.
Kaip papildomai palaikyti vandens balansą
Norint sumažinti dehidratacijos riziką žiemą, verta įtraukti daugiau skysčių turinčius maisto produktus, tokius kaip sriubos, daržovių kokteiliai ar vaisiai. Taip pat naudinga drėkinti patalpų orą ir vengti ilgo buvimo prie tiesioginių šildytuvų, kurie sausina odą.
Žieminė dehidratacija ir jos pasekmės
Nepakankamas skysčių kiekis organizme gali sukelti nuovargį, galvos skausmą, koncentracijos sutrikimus ir odos sausumą. Ilgalaikė dehidratacija neigiamai veikia inkstų funkciją ir medžiagų apykaitą, todėl svarbu stebėti savo vandens suvartojimą visus metus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
