Sausa, šerpetojanti ar niežtinti oda daugeliui atrodo tik kosmetinė smulkmena. Dažnas pagalvoja, kad problema slypi netinkamame kreme, per karštame duše ar žvarbiame ore. Tačiau dermatologai įspėja: jei odos sausumas tęsiasi ilgai, tampa vis intensyvesnis ir nepraeina net kruopščiai ją prižiūrint, tai gali būti kur kas rimtesnių organizmo sutrikimų signalas. Sausa oda yra vienas iš ankstyvųjų požymių, bylojančių apie skydliaukės, inkstų ar kepenų ligas, diabetą, autoimuninius sutrikimus ar net svarbių vitaminų trūkumą. Todėl vis daugiau specialistų ragina į šį simptomą žvelgti ne tik kaip į išorinį defektą, bet ir kaip į galimą vidaus organų pagalbos šauksmą.
Kas vyksta, kai oda tampa sausa?
Medicinoje odos sausumas vadinamas xerosis cutis arba xeroderma. Tai būklė, kai epidermis netenka vandens ir lipidų – pagrindinių odos barjero elementų, apsaugančių mus nuo išorės dirgiklių. Kartu prarandamas odos elastingumas, ji pradeda skilinėti, šerpetoti, o mikroįtrūkimai tampa puikia terpe infekcijoms. Nors aplinkos veiksniai (sausas oras, agresyvūs prausikliai, karšti vonios ritualai) gali lemti laikiną odos išsausėjimą, vis daugiau įrodymų rodo, kad lėtinis sausumas dažnai susijęs su sisteminėmis ligomis. Tai reiškia, kad problema slypi ne odoje, o visai kituose organizmo mechanizmuose.
Jeigu sausumas nepraeina net taikant intensyvią priežiūrą – naudojant emolientus, vengiant karšto vandens, drėkinant patalpas – metas ieškoti gilesnės priežasties.
Skydliaukė ir sausėjanti oda: tylus hipotireozės signalas
Viena dažniausių lėtinės sausos odos priežasčių – hipotireozė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų. Šie hormonai reguliuoja odos ląstelių atsinaujinimą ir riebalų gamybą, todėl jų trūkumas lemia elastingumo praradimą, blankią išvaizdą ir intensyvų šerpetojimą. Dažnai kartu atsiranda ir kitų simptomų: mieguistumas, nuovargis, vidurių užkietėjimas, jautrumas šalčiui, negalėjimas numesti svorio, nagų ir plaukų silpnėjimas.
Taip pat skaitykite
Hipotireozės sukelta oda ne tik išsausėja – ji gali pastorėti, tapti šiurkšti ir net įgauti gelsvą atspalvį dėl karoteno kaupimosi. Sausumas ypač ryškus ant alkūnių, kelių ir blauzdų. Pastebėjus šiuos požymius, būtina atlikti skydliaukės hormonų tyrimus – pradėjus gydymą, oda palaipsniui atsigauna.
Diabetas: kai oda dega, skilinėja ir gyja lėtai
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles ir nervus, trikdo odos hidrataciją bei prakaito ir riebalinių liaukų funkciją. Dėl to odą ištinka nuolatinis sausumas, ypač ryškus ant kojų ir pėdų, kur ji tampa pergamentinė, trapi ir skeldėjanti. Žaizdelės gyja labai lėtai, o niežėjimas ir deginimas gali būti nuolatinis palydovas.
Būtent odos pokyčiai neretai būna vieni iš pirmųjų tylaus diabeto signalų, pasireiškiančių dar prieš troškulį ar staigų energijos sumažėjimą. Jei sausumas derinasi su dažnesnėmis infekcijomis ar lėtai gyjančiomis žaizdomis, verta atlikti gliukozės ir glikozilinto hemoglobino tyrimus.
Inkstai ir kepenys: kai filtravimo organai siunčia SOS
Inkstų ir kepenų veikla tiesiogiai susijusi su odos būkle. Sergant lėtine inkstų liga, organizme pradeda kauptis medžiagų apykaitos produktai, dirginantys nervinius receptorius ir sukeliantys intensyvų niežėjimą bei sausumą. Ši būklė ypač būdinga dializuojamiems pacientams, kurių epidermis praranda drėgmę ir atsparumą.
Inkstų ligoms taip pat būdingi:
– paburkimas aplink akis ir kulkšnis
– nuovargis ir silpnumas
– pasikeitęs šlapimo kiekis
– padidėjęs kraujospūdis
Panaši odos reakcija pasireiškia ir kepenų ligų, ypač cholestazės, atveju. Susikaupus tulžies rūgštims, oda pradeda stipriai niežėti ir sausėti, o kremai padeda tik laikinai – čia būtinas pagrindinės ligos gydymas.
Autoimuniniai sutrikimai ir Sjögreno sindromas: kai sausumas apima ne tik odą
Sjögreno sindromas daugeliui asocijuojasi su sausomis akimis ir burna, tačiau ši autoimuninė liga pažeidžia ir riebalines bei prakaito liaukas, todėl odos sausumas tampa itin ryškus. Dažnai juntamas deginimas, tempimo jausmas, rankų ir pėdų skilinėjimas. Sausa oda taip pat dažna autoimuninio hipotireozės ar uždegiminių žarnyno ligų palydovė.
Nors simptomai gali atrodyti „nekalti“, jie turi didelę diagnostinę vertę.
Atopinis dermatitas ir psoriazė: kai sausumas – tik ledkalnio viršūnė
Esant atopiniam dermatitui, odos barjeras pažeidžiamas genetiškai – ji itin greitai netenka vandens ir tampa jautri dirgikliams. Dažniausiai pažeidžiamos alkūnių linkiai, keliai, kaklas, vokai, rankos. Psoriazėje sausumas atsiranda dėl pernelyg greito odos ląstelių brendimo, kuris suformuoja sustorėjusius, pleiskanojančius židinius. Abiem atvejais būtinas gydymas pas dermatologą, nes įprasti kremai tik palengvina simptomus, bet neišsprendžia priežasties.
Vitaminų ir mineralų trūkumas: kai oda džiūsta iš vidaus
Trūkstant vitamino B12, D, geležies, cinko ar omega-3 riebalų rūgščių, odos lipidinis barjeras tampa silpnesnis. Tuomet atsiranda nuolatinis tempimo jausmas, blizgesio praradimas, šiurkštumas. Dažnai tokie pokyčiai lydi bendrą nuovargį, blyškumą, plonėjančius plaukus ir skilinėjančias lūpas. Kadangi šie trūkumai gali būti susiję su malabsorbcija ar ilgalaikiais vaistais, juos būtina patvirtinti tyrimais.
Kada sausumas turėtų kelti nerimą?
Dėl ligos gali įtarti, jei:
– sausumas apima visą kūną ir atsiranda staiga
– problema tęsiasi savaites ir nereaguoja į priežiūrą
– atsiranda bendrų simptomų: nuovargis, paburkimas, svorio pokyčiai
– oda įtrūksta, infekuojasi ar gyja labai lėtai
– kartu džiūsta akys, burna ar lytiniai organai
Tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju.
Ką daryti dabar – ir odai, ir sveikatai
Nors odos priežiūra neišgydys ligos, ji padės sumažinti diskomfortą. Dermatologai rekomenduoja trumpas, drungnas maudynes, švelnius prausiklius, emolientus, drėkintuvus patalpoje, o mitybai – pakankamai sveikųjų riebalų ir vandens. Tačiau svarbiausia – neuždelsti diagnostikos, jei odos sausumas tampa nuolatine būsena.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
