Ligą gali sukelti psichosomatinės priežastys. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad net blogi santykiai su tėvais gali išprovokuoti šią problemą. Tai paaiškinama neigiamu streso ir emocinio spaudimo poveikiu organizmui. Pacientui senstant situacija gali pablogėti. Skausmas gali pasireikšti ne tik galvos srityje, bet ir kaklo, pečių ar nugaros raumenyse, o tai rodo viso kūno įsitempimą dėl nuolatinio streso.
Kovalskaya pabrėžia, kad psichosomatiniai galvos skausmai dažnai pradedami ignoruoti arba klaidingai gydyti vien tik vaistais nuo skausmo. Tačiau tikrasis sprendimas yra ieškoti priežasties, kuri dažniausiai slypi žmogaus santykiuose, gyvenimo įpročiuose ar nepasireikštose emocijose. Gydytoja rekomenduoja stebėti savo emocijas ir atkreipti dėmesį, kada skausmas atsiranda dažniausiai – ar tai susiję su stresu darbe, šeimos problemomis ar vidiniais neramumais.
Psichosomatiniai galvos skausmo šaltiniai vaikystėje
Kovalskaya išvardino pagrindines tėvų ir vaikų santykių problemas, dėl kurių pastariesiems gali atsirasti galvos skausmai. Pirmiausia ji atkreipė dėmesį į vaiko kritiką ir nusivylimą. Vaikas gali užsisklęsti savyje. Net ir būdamas suaugęs žmogus, jis visada gali būti nepatenkintas savo veiksmais. Pernelyg didelė kontrolė taip pat yra žalinga.
Emocinis mamos ir tėčio šaltumas yra dar viena reikšminga priežastis. Tokiu atveju, norėdami gauti dėmesio, skausmą patirsite vėliau, kad patenkintumėte rūpesčio ir dėmesio poreikį. Vaikai, auginami tokiomis sąlygomis, dažnai tampa perfekcionistais, kurie nuolat jaučia įtampą ir atsakomybę už kitus, o tai sukelia galvos skausmus ir kitus sveikatos sutrikimus suaugus.
Streso ir emocijų poveikis suaugusiems
Net ir suaugę žmonės, patyrę psichosomatinių problemų vaikystėje, gali susidurti su galvos skausmu dėl gyvenimo įtampos. Gydytoja pabrėžia, kad emocinis nuovargis, užslėgti neigiami jausmai ir nespręstos problemos dažnai iššaukia migreną ar įtampos galvos skausmus. Be to, fizinis nuovargis ar netinkama mityba gali sustiprinti šį poveikį, todėl būtina stebėti savo gyvenimo būdą.
Gydytoja rekomenduoja suaugusiems praktikuoti emocinę higieną: kalbėti apie savo jausmus, išmokti atsipalaiduoti ir atleisti senas nuoskaudas. Psichoterapija, meditacija ar kvėpavimo pratimai gali sumažinti įtampą ir palengvinti galvos skausmo atsiradimą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į socialinę aplinką – palaikanti šeima ar draugai gali ženkliai sumažinti streso lygį.
Praktiniai patarimai galvos skausmo prevencijai
Pirmiausia, stebėkite savo emocijas ir žymėkite, kada atsiranda galvos skausmas. Tai padės atpažinti pagrindinius jo sukėlėjus. Antra, stenkitės reguliariai ilsėtis, miegoti pakankamai valandų ir skirti laiko sau. Fizinis aktyvumas taip pat padeda sumažinti įtampą kaklo ir pečių srityje, o tai gali sumažinti psichosomatinio skausmo pasireiškimą.
Kovalskaya rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo vaikystės patirtis ir spręsti užslėgtas problemas, net jei tai reiškia pasitelkti specialistų pagalbą. Asmeninės refleksijos, dienoraščio rašymas ar terapija gali padėti išlaisvinti emocijas ir sumažinti galvos skausmo epizodų dažnį. Atsisakymas nuolat slėpti emocijas padeda organizmui atkurti balansą ir sumažina psichosomatinio skausmo intensyvumą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
