Gynybos mechanizmai yra psichologiniai būdai, kuriuos žmonės nesąmoningai naudoja siekdami apsisaugoti nuo nerimo, streso ar nemalonių emocijų. Jie padeda išvengti vidinių konfliktų arba susidoroti su sudėtingomis situacijomis. Kai kurie mechanizmai yra labiau adaptatyvūs ir naudingi, o kiti gali trukdyti asmeniniam augimui ar santykiams. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių gynybos mechanizmų ir kaip jie pasireiškia kasdieniame gyvenime.
Gynybos mechanizmai, kuriuos naudojame
1. Neigimas
Neigimas – tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių gynybos mechanizmų. Jis pasireiškia tuomet, kai žmogus atsisako priimti realybę ar faktus, kurie jam yra per sunkūs ar skausmingi. Neigimas leidžia laikinai ignoruoti problemą ir sumažinti emocinį diskomfortą, tačiau ilgainiui gali trukdyti spręsti susidariusią situaciją.
2. Represija
Taip pat skaitykite
Tai nesąmoningas nemalonių minčių, prisiminimų ar įsitikinimų slopinimas. Nors šie prisiminimai yra išstumti iš sąmonės, jie vis tiek gali daryti įtaką žmogaus elgesiui ir emocinei būsenai. Pavyzdžiui, vaikystėje patirtos traumos gali pasireikšti suaugus kaip nerimas ar baimės be aiškios priežasties.
3. Projekcija
Kai kurie žmonės gali jausti nepatogumą dėl savo jausmų ar minčių, todėl jie nesąmoningai priskiria juos kitiems. Pavyzdžiui, jei žmogus nemėgsta naujo bendradarbio, jis gali įtikinti save, kad būtent bendradarbis jo nemėgsta.
4. Perkėlimas
Tai procesas, kai žmogus savo stiprias emocijas perkelia į kitą objektą ar asmenį, kuris kelia mažesnę grėsmę. Pavyzdžiui, žmogus, kuris jaučia pyktį dėl darbo problemų, gali išsilieti ant šeimos narių, nors jie niekuo dėti.
5. Regresija
Kai žmonės patiria didelį stresą ar nerimą, jie gali nesąmoningai grįžti prie ankstesnių, vaikystėje naudotų elgesio būdų. Pavyzdžiui, suaugęs žmogus gali pradėti valgyti komfortišką maistą, miegoti su pliušiniu žaislu ar ieškoti paguodos artimuosiuose taip, kaip tai darė vaikystėje.
6. Racionalizacija
Kai kurie žmonės bando paaiškinti savo nepageidaujamą elgesį logiškais, bet išgalvotais argumentais. Pavyzdžiui, žmogus, kuris negavo norimo darbo, gali sakyti: „Mano draugai ten dirba, todėl aš vis tiek nenorėjau ten eiti.“
7. Sublimacija
Tai vienas iš sveikiausių gynybos mechanizmų, nes žmogus savo stiprias emocijas nukreipia į socialiai priimtiną veiklą. Pavyzdžiui, vietoj pykčio proveržio žmogus gali nueiti į sporto salę, piešti ar rašyti dienoraštį.
8. Reakcijos formavimas
Žmonės gali slėpti tikruosius jausmus, elgdamiesi priešingai nei jaučia. Pavyzdžiui, žmogus, kuris jaučia pyktį ant kito asmens, gali būti ypač mandagus ir draugiškas su juo, nes mano, kad negali leisti sau parodyti neigiamų emocijų.
9. Kompartmentalizacija
Tai gyvenimo atskyrimas į skirtingas sritis, siekiant apsisaugoti nuo emocinio diskomforto. Pavyzdžiui, žmogus gali visiškai ignoruoti asmenines problemas darbe, kad išlaikytų profesionalumą.
10. Intelektualizacija
Kai žmogus patiria sunkią situaciją, jis gali pašalinti emocijas ir sutelkti dėmesį tik į faktus. Pavyzdžiui, po atleidimo iš darbo žmogus gali pradėti daryti darbo rinkos analizę, užuot leidęs sau pajusti liūdesį ar nusivylimą.
Gynybos mechanizmai yra natūralus psichikos veikimo būdas, padedantis susidoroti su sunkumais. Tačiau kai kurie iš jų gali tapti kliūtimi asmeniniam augimui, jei naudojami pernelyg dažnai ar neadekvačiai. Suprasdami juos, galime geriau pažinti save ir išmokti sveikesnių būdų tvarkytis su emociniais iššūkiais.
Šaltinis: healthline.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
