Gyvos muzikos renginiai ne tik suteikia pramogų, bet ir sukuria gilų ryšio bei prasmės jausmą, kuris išlieka ilgai po koncerto. Nauji tyrimai rodo, kad gyva muzika gerina savijautą per psichologinį reiškinį, vadinamą kolektyvine efemerija. Šis sustiprintas vienybės ir bendros patirties jausmas gyvos muzikos renginius paverčia suteikia ilgalaikę laimę, net praėjus savaitei po renginio.
Kolektyvinė efemerija: kas tai ir kaip ji veikia?
Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kodėl gyvos muzikos patirtys atrodo tokios galingos ir ar jos suteikia psichologinės naudos, viršijančios paprastą malonumą. Nors ankstesni tyrimai parodė, kad muzika gali skatinti socialinį ryšį ir mažinti stresą, tikslūs šių poveikių mechanizmai nebuvo aiškūs.
Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad kolektyvinė efemerija – ryšio ir transcendencijos jausmas, atsirandantis didelėse, emociškai sinchronizuotose grupėse – gali paaiškinti, kodėl gyvos muzikos renginiai yra tokie įsimintini ir prasmingi. Jie norėjo išnagrinėti, ar asmeninio ryšio su atlikėju jausmas, gilus pasinėrimas į dainų tekstus ar dalyvavimas su draugais, prisideda prie šio poveikio.
Tyrimo rezultatai: gyva muzika suteikia ilgalaikę laimę
Norėdami patikrinti šias idėjas, tyrėjai atliko keturis tyrimus, kuriuose dalyvavo 789 dalyviai, įskaitant universiteto studentus ir plačiosios visuomenės narius. Pirmame tyrime dalyviai buvo paprašyti prisiminti grupines patirtis, kuriose jie jautė stiprų ryšio ir prasmės jausmą. Tyrėjai nustatė, kad muzika buvo pagrindinė šių patirčių sudedamoji dalis, o tai rodo, kad gyva muzika yra natūrali aplinka kolektyvinei efemerijai atsirasti.
Antrame tyrime dalyviai apibūdino ankstesnę gyvos muzikos patirtį ir atsakė į klausimus apie tai, kaip jie jautėsi renginio metu. Tyrėjai išmatavo dalyvių kolektyvinės efemerijos jausmus kartu su kitomis susijusiomis emocinėmis būsenomis, tokiomis kaip susižavėjimas, emocinė sinchronija ir srautas (visiškas pasinėrimas į veiklą). Jie nustatė, kad kolektyvinė efemerija buvo stipriausias tiek malonumo, tiek prasmės prognozuotojas renginio metu, net atsižvelgiant į šias kitas emocines būsenas.
Trečias ir ketvirtas tyrimai buvo skirti nustatyti konkrečius gyvos muzikos renginių elementus, kurie prisideda prie kolektyvinės efemerijos, ir išnagrinėti, kaip šios patirtys ilgainiui veikia savijautą. Dalyviai buvo apklausti praėjus savaitei po gyvos muzikos renginio ir pranešė apie savo laimės ir gyvenimo prasmės lygį.
Rezultatai parodė, kad renginio metu patirta kolektyvinė efemerija buvo tiesiogiai susijusi su didesne laime net praėjus savaitei. Tyrimas taip pat nustatė, kad žmonės, kurie jautė parasocialinį ryšį su atlikėju (vienpusis emocinis ryšys, pavyzdžiui, asmeninis susidomėjimas įžymybe), giliai pasinėrė į dainų tekstus ar dalyvavo su draugais, dažniau patyrė kolektyvinę efemeriją. Šie veiksniai prisidėjo prie ilgalaikės psichologinės renginio naudos.
Vienas reikšmingiausių tyrimo rezultatų buvo tas, kad kolektyvinė efemerija unikaliai prognozavo ilgalaikę laimę. Šis tyrimas rodo, kad gyva muzika gali turėti gilesnį, ilgiau trunkantį poveikį, sukuriant ryšio ir transcendencijos jausmus. Jausmas, kad koncerto metu vyksta „kažkas ypatingo“, atrodo, yra pagrindinis jo psichologinės naudos veiksnys.
Kaip pasiekti maksimalią naudą iš gyvos muzikos renginių?
Rezultatai pabrėžia unikalią gyvos muzikos psichologinę naudą. Tyrimas rodo, kad žmonės, norintys pagerinti savo savijautą, turėtų apsvarstyti galimybę dalyvauti gyvos muzikos renginiuose. Ypač tuose, kuriuose dalyvauja atlikėjai, su kuriais jie jaučia ryšį, arba muzika, kurios dainų tekstai jiems giliai rezonuoja. Draugų atsivedimas ir visiškas pasinėrimas į patirtį taip pat gali sustiprinti teigiamą poveikį.
Muzikos mylėtojams šie rezultatai gali patvirtinti tai, ką jie jaučia instinktyviai. Yra kažkas ypatingo pasiklysti minioje, dainuoti kartu su mėgstama daina ir jaustis visiškai sinchroniškai su gyvo pasirodymo energija. Šis tyrimas rodo, kad tos bendro ryšio akimirkos ne tik gerai jaučiasi tuo metu. Jos gali suteikti ilgalaikę laimę ir gyvenimo prasmę.
Šaltinis: psypost.org
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
