Kai Taylor Adam Lee, vos 22-ejų metų JAV kariomenės karys, įstojo į tarnybą Fort Blise, Teksase, vargu ar kas galėjo įtarti, kad šis jaunas vyras taps įrankiu priešiškos valstybės rankose. Liepos pradžioje jis buvo sulaikytas dėl įtarimų bandžius perduoti slaptą karinę informaciją Rusijos gynybos ministerijai. JAV teisingumo departamentas skelbia, kad Lee siekė atskleisti JAV kariuomenės silpnybes mainais į… Rusijos pilietybę.
Slapta informacija – atminties kortelėje
JAV prokurorų duomenimis, Lee jau nuo gegužės mėnesio aktyviai siekė užmegzti ryšį su Rusijos gynybos struktūromis. Birželį jis tariamai perdavė techninę informaciją apie M1A2 „Abrams“ tanką, o liepą susitiko su asmeniu, kurį laikė Rusijos žvalgybos pareigūnu, ir perdavė jam SD atminties kortelę. Joje buvo informacijos ne tik apie minėtą tanką, bet ir apie kitą šarvuotą techniką bei karines operacijas.
„JAV nėra patenkintos mano bandymais atskleisti jų silpnybes. Šiuo metu net savanoriškai padėčiau Rusijos Federacijai, jei tik turėčiau tokią galimybę“, – rašė Lee internete, dar prieš sulaikymą. Šis pareiškimas, kaip ir visa kita byla, atskleidžia kraupų paveikslą – sąmoningą ir nuoseklią išdavystę, vedamą asmeninio ideologinio pasirinkimo ir troškimo gyventi priešiškoje valstybėje.
Tarnystė ar išdavystė?
Lee tarnavo JAV armijos 1-oje šarvuotoje divizijoje kaip tanko įgulos narys. Tai – atsakinga pozicija, reikalaujanti ne tik profesionalumo, bet ir absoliutaus lojalumo valstybei. Tačiau, kaip pažymi FTB atstovai, šis lojalumas gali tapti trapiu, kai į žaidimą įsitraukia ideologiniai motyvai ar asmeninės ambicijos.
Brigados generolas Sean F. Stinchonas iš Armijos kontržvalgybos vadovybės Lee sulaikymą pavadino „grėsmingu priminimu apie pavojus, su kuriais susiduria JAV kariuomenė“. Pasak jo, net ir vienas vidinis priešas gali kelti rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui.
FTB perspėjimas: pavojai – mūsų viduje
Romanas Rožavskis iš FTB kontržvalgybos skyriaus pabrėžė, kad Lee sulaikymas tapo įmanomas tik dėl glaudaus bendradarbiavimo tarp FTB ir Armijos kontržvalgybos tarnybų. Pasak jo, tokie atvejai rodo, kad kiekvienas, pažeidęs savo priesaiką ir pasirinkęs išdavystės kelią, bus surastas ir patrauktas atsakomybėn.
FTB Vašingtono lauko biuro vadovas Stevenas Jensenas akcentavo, kad Lee esą sąmoningai išdavė savo pareigą saugoti JAV gynybinę informaciją. „FTB ir toliau ryžtingai gins šalies nacionalinį saugumą ir baudžia tuos, kurie bando jį sugriauti“, – pareiškė jis.
JAV karys pasirinko išduoti dėl paso
Vienas labiausiai šokiruojančių šios bylos aspektų – motyvas. Skirtingai nei dauguma žinomų šnipinėjimo atvejų, kuriuos lemia finansiniai interesai, Taylor Lee vadovavosi ideologija ir troškimu gauti Rusijos pilietybę. Ši aplinkybė dar labiau išryškina išdavystės gilumą – karys ne tik veikė prieš savo šalį, bet ir aktyviai siekė tapti priešiškos valstybės piliečiu.
Klausimas išlieka: kiek tokių Lee dar gali būti JAV ginkluotosiose pajėgose ar kitose svarbiose institucijose? FTB kviečia visuomenę būti budrią ir pranešti apie bet kokią įtartiną veiklą – ne tik dėl saugumo, bet ir dėl demokratinės visuomenės stabilumo.
Įstatymo ranka ir būsimos pasekmės
Taylor Lee veiksmai atveria duris ne tik baudžiamajam persekiojimui, bet ir ilgalaikiam saugumo atgarsiui visoje JAV karinėje struktūroje. Jei įtarimai pasitvirtins, jam gresia ne tik ilgi kalėjimo metai, bet ir visiškas atskyrimas nuo bet kokio ryšio su JAV karine ar civiline tarnyba. Federaliniai įstatymai, reglamentuojantys šnipinėjimą, ypač griežti – už sąmoningą bandymą perduoti slaptą gynybinę informaciją užsienio valstybei galima skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Svarbu ir tai, kad byla gali tapti precedentu stiprinti kariuomenės vidinę kontrolę – peržiūrėti psichologinių vertinimų sistemas, saugumo patikrinimus ir stebėsenos procedūras. Juk tai ne priešo įsiveržimas, o vidinis plyšys – žmogus su uniforma, prisiekęs ginti, bet nusprendęs išduoti.

Informacijos kaina – aukštesnė nei bet kada
Pastaraisiais metais stebima vis didesnė įtampa tarp JAV ir Rusijos, todėl kiekvienas informacijos nutekėjimas gali turėti neproporcingai didelių pasekmių. M1A2 „Abrams“ tankai – vieni pažangiausių JAV arsenale, dažnai naudojami NATO gynybos struktūrose. Techniniai duomenys apie jų veikimą, silpnas vietas ar taktinius panaudojimo scenarijus gali būti panaudoti ne tik kariniam planavimui, bet ir kaip priemonė destabilizuoti sąjungininkų bendradarbiavimą.
Kiekvienas toks atvejis atskleidžia, kokia trapi gali būti gynybinė sistema, kai viena detalė – žmogus su prieiga prie slaptos informacijos – tampa pavojingu faktoriumi. Ypač pavojinga, kai šis žmogus savo noru renkasi tarnauti priešui.
Pasitikėjimo krizė kariuomenėje?
Kariškiai, kaip visuomenės pasitikėjimo simbolis, po tokių incidentų neišvengiamai susiduria su reputacijos smūgiu. Nors didžioji dauguma JAV kariuomenės narių išlieka lojalūs ir atsidavę tarnybai, tokie atvejai, kaip Taylor Lee, meta šešėlį ir sukelia klausimų apie vidinį atsparumą, moralines nuostatas ir ideologinį pasirengimą.
Ši byla primena, kad nepakanka tik technologijų ir ginklų – saugumas prasideda nuo žmonių, jų vertybių ir pasirinkimų. Kai lojalumas išmainomas į dokumentą, vadinamą pilietybe, prarandama ne tik informacija – prarandama ir dalis pasitikėjimo, kurio taip reikia kiekvienai gynybinei sistemai.
Istorija, kuri primena, kad karas – ne tik fronte
Taylor Lee atvejis parodo, kad šiuolaikinis karas nebūtinai vyksta tik mūšio lauke. Informacija – tai naujasis ginklas. Vienas atminties kortelėje slypintis failas gali būti toks pat pavojingas, kaip šautuvo šūvis ar bombos sprogimas. Ir kai tokį ginklą savanoriškai į rankas atiduoda tavo šalies karys – tai ne tik išdavystė, bet ir signalas, kad kova už saugumą turi vykti visur: tiek užsienio fronte, tiek pačioje valstybės širdyje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.