Gyvsidabrio nutekėjimas Ispanijoje: aptiko taršos šaltinį

Mokslininkai Ispanijoje nustatė paslėptą itin pavojingo taršos šaltinį – požeminį gruntinio vandens srautą, kuris kasmet į Mar Menoro lagūną atneša apie vieną kilogramą gyvsidabrio.

Kaip rašo Earth.com, atradimą paskelbė Barselonos Jūrų mokslų instituto tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Céline Laverne. Tyrimo metu buvo analizuojama, kaip metalų mikroelementai juda pakrančių vandenyse ir kokį poveikį daro ekosistemoms.

Didžiausia lagūna Vakarų Viduržemio regione

Mar Menoras – tai sekli, hipersūri pakrantės lagūna pietryčių Ispanijoje, nuo Viduržemio jūros atskirta siaura smėlio nerija. Jos plotas siekia apie 135 kvadratinius kilometrus, todėl ji laikoma didžiausia pakrantės lagūna vakarinėje Viduržemio jūros dalyje.

Mokslininkai ištyrė po lagūnos dugnu esančią gruntinio vandens iškrovos sistemą – tai vanduo, kuris iš pakrantės vandeningųjų sluoksnių patenka tiesiai į jūrą. Paaiškėjo, kad šis nematomas srautas atneša gyvsidabrį koncentracijomis, net 70 kartų viršijančiomis tas, kurios nustatomos Albuhono upėje.

Didelė dalis šio gyvsidabrio yra vadinamoji „paveldėta tarša“ – likusi dirvožemyje ir nuosėdose nuo ankstesnės kasybos bei intensyvios žemės ūkio veiklos.

Kodėl tai pavojinga?

Kai gruntiniai vandenys susimaišo su sūriu lagūnos vandeniu netoli kranto, susidaro sąlygos, palankios metilgyvsidabrio susidarymui. Tai itin pavojinga gyvsidabrio forma, kuri lengvai kaupiasi maisto grandinėse.

Šiose zonose dažnai trūksta deguonies, tačiau gausu organinių medžiagų, kurios palaiko mikroorganizmus, paverčiančius neorganinį gyvsidabrį metilgyvsidabriu. Tyrėjai aptiko dideles šios medžiagos koncentracijas pakrantės vandenyse, o tai rodo, kad tokios teritorijos gali tapti aktyviais taršos židiniais.

Poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai

Metilgyvsidabris kaupiasi kylant maisto grandine aukštyn, todėl stambios plėšrios žuvys dažniausiai turi didesnę jo koncentraciją nei smulkūs organizmai.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), metilgyvsidabris gali pažeisti smegenis ir nervų sistemą, ypač pavojingas jis yra vaisiaus vystymosi metu ir ankstyvoje vaikystėje.

Nors dabartinis gyvsidabrio kiekis Mar Menoro vandenyje ir žuvyse dar nelaikomas kritiniu, mokslininkai perspėja, kad kartu su klimato kaita, karštomis vasaromis ir deguonies trūkumu padėtis gali greitai pablogėti.

Tyrimo autoriai pabrėžia, jog šis atradimas rodo, kad panašūs „nematomi“ taršos šaltiniai gali egzistuoti ir kitose pasaulio pakrantės lagūnose.

Šaltinis: Earth.com