Nors ruduo keliauja link pabaigos, tikri sodininkai mintyse jau planuoja pavasario sodinimus. Galbūt metas atrasti augalą, kuris vienu metu atrodo trapus kaip šilkas, bet iš tiesų pasižymi geležiniu charakteriu. Tai – smulkiažiedis eglūnas (Tamarix), krūmas ar net mažas medis, kurio žydėjimo metu sodas pasidengia rožiniu debesėliu. Šis augalas sužavi ne tik savo subtilumu, bet ir gebėjimu ištverti karštį, sausras bei vėją.
Kuklus, bet nepaprastai ištvermingas grožis
Iš pirmo žvilgsnio smulkiažiedis eglūnas atrodo tarsi iš pasakos – švelnios, plonos šakelės, pasvirusios nuo tūkstančių rožinių žiedelių, sukuria įspūdį, jog ore sklando rožinis rūkas. Tačiau už šio trapumo slypi stulbinantis atsparumas. Eglūnas kilęs iš Vidurio Rytų ir Pietryčių Europos, todėl puikiai prisitaikęs prie sausringų, vėjuotų bei druskingų sąlygų. Būtent dėl šių savybių jis tapo mėgstamu augalu ne tik soduose, bet ir miesto želdynuose ar pajūrio teritorijose, kur kiti augalai dažnai nesugeba išgyventi.
Eglūnas užauga iki 2–3 metrų aukščio, o šiltesniuose regionuose gali siekti net 4 metrus. Jo tamsiai raudonai rudos šakos yra plonos, elastingos ir suformuoja ažūrinę, šiek tiek svyrančią lają. Vietoje tradicinių lapų eglūnas turi mažas, žvynelius primenančias plokšteles – būtent jos padeda augalui išsaugoti drėgmę ir išgyventi sausros metu.Rožinių žiedų stebuklas – žydėjimas, kurio neįmanoma pamiršti
Tikrasis eglūno žavesys atsiskleidžia pavasarį. Balandžio–gegužės mėnesiais visas augalas pasipuošia šimtais tūkstančių mažyčių, vos kelių milimetrų dydžio, švelniai rožinių žiedelių. Jie susitelkia į tankias kekes, kurios tarsi apgaubia šakas šilkinės miglos sluoksniu. Iš tolo atrodo, kad sode tvyro rožinis debesis.
Taip pat skaitykite
Įdomu tai, kad žiedai formuojasi ant praėjusių metų ūglių, todėl genėjimą būtina atlikti tik po žydėjimo. Tai svarbi taisyklė, kurią verta įsiminti kiekvienam augintojui, kad kitais metais krūmas ir vėl sukurtų tą magišką pavasario reginį.
Kaip sodinti ir prižiūrėti eglūną?
Eglūnas nėra išrankus dirvožemiui – jam tinka net smėlinga, lengva, gerai drenuota žemė. Nors augalas pakelia nederlingas sąlygas, jaunus sodinukus pirmuosius metus verta reguliariai laistyti, kol šaknys visiškai įsitvirtins. Vėliau eglūnas tampa beveik savarankiškas – jis ištveria net ilgas sausras.
Svarbiausia – saulėta vieta. Šešėlyje ar šaltose vietose šis augalas neauga gerai, o perkeliamas iš vienos vietos į kitą patiria stresą ir gali neprigyti. Todėl prieš sodinant verta gerai apgalvoti vietą – geriausia rinktis atvirą, saulėtą sodo kampelį, kur eglūnas galės laisvai plėstis.
Eglūno dauginimui dažniausiai naudojami sumedėję auginiai, kurie įsišaknija gana lengvai. O dėl trąšų – jų nereikia daug. Pirmus kelis metus galima patręšti kompleksinėmis trąšomis dekoratyviniams krūmams, turinčiomis fosforo ir kalio. Suaugęs augalas dažniausiai apsieina be papildomo maitinimo.
Genėjimas – dar vienas svarbus priežiūros žingsnis. Jis padeda išlaikyti tankią lają ir gausų žydėjimą. Po žydėjimo pavasarį rekomenduojama sutrumpinti kiekvieną ūglį maždaug trečdaliu – tai paskatins naujų šakų augimą ir padės formuoti norimą krūmo formą.
Eglūnas – miesto sodų karalius
Smulkiažiedis eglūnas idealiai tinka miesto sodams. Jis atsparus oro taršai, nereiklus dirvai, o jo priežiūra itin paprasta. Dėl šių savybių jį dažnai renkasi kraštovaizdžio architektai, norėdami suteikti žaliosioms erdvėms šviesos ir spalvos.
Vienas eglūno krūmas gali tapti ryškiu sodo akcentu – ypač, jei jis auga atskirai, kaip soliteras. Tačiau ne mažiau įspūdingai atrodo ir grupiniai sodinimai. Keli eglūno krūmai, derinami su kitais augalais, sukuria švelnią, romantišką atmosferą. Be to, šis krūmas gali atlikti ir praktinę funkciją – būti natūralia vėjo užtvara ar riboti eroziją šlaituose.
Tvarus grožis, kuris trunka metus
Smulkiažiedis eglūnas – puikus pavyzdys, kad gamtoje grožis ir ištvermė gali eiti koja kojon. Jis ne tik puošia sodą, bet ir išlieka atsparus gamtos iššūkiams. Šis augalas nereikalauja nuolatinės priežiūros, todėl tinka ir patyrusiems sodininkams, ir tiems, kurie nori džiaugtis gėlėmis be didelių pastangų.
Pasodinus eglūną, galima būti tikram – kiekvieną pavasarį jis dovanos švelnią rožinę miglą, o jo šakos net vėjuotą dieną švelniai siūbuos, primindamos, kad tikras grožis slypi paprastume.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
