Penktadienio rytą pasaulis pabudo į naują geopolitinę krizę – Izraelis pradėjo koordinuotus smūgius prieš Irano karinius ir branduolinius objektus. Operacijoje dalyvavo net 200 Izraelio karinių naikintuvų, kurie taikėsi į daugiau nei 100 taikinių visoje Irano teritorijoje. Pasak Izraelio kariuomenės atstovo, buvo panaudota per 330 įvairių rūšių amunicijos vienetų – tai liudija apie plataus masto, detaliai suplanuotą karinį veiksmą.
Ši ataka nėra atsitiktinė – ji tikslingai nukreipta prieš Irano branduolinės programos infrastruktūrą bei karinės vadovybės centrus. Izraelio pusė tikina, kad tai – „preciziška ir sinchronizuota operacija“, kuri siekia sustabdyti grėsmę, augančią iš Teherano branduolinių ambicijų.
Iranas ir jo branduolinė dilema
Pastaraisiais dešimtmečiais Iranas tapo vienu iš labiausiai tarptautinės bendruomenės stebimų branduolinių žaidėjų. Nors Teheranas tvirtina, kad jo branduolinė programa turi tik taikių tikslų, Vakarų šalys – ypač Izraelis ir JAV – įtaria, jog tai yra priedanga branduoliniam ginklui sukurti.
2003 m. Iranas tariamai sustabdė koordinuotą branduolinio ginklo programą, tačiau nuo tada daugybė ženklų rodo, kad šalis toliau siekia turėti potencialą greitai pasigaminti branduolinį arsenalą. 2015 m. pasirašytas branduolinis susitarimas apribojo Irano urano sodrinimo galimybes, bet po JAV pasitraukimo iš sutarties 2018 m., Iranas palaipsniui atsisakė visų įsipareigojimų. Šiandien Iranas jau yra sukaupęs daugiau kaip 400 kg 60 % sodrumo urano – tai yra žingsnis nuo ginkluotės lygio 90 % sodrumo.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) neseniai paskelbė griežtą rezoliuciją, kurioje konstatuojama, kad Iranas pažeidė savo įsipareigojimus dėl branduolinės programos skaidrumo. Tai pirmas toks žingsnis per beveik 20 metų. Vadinasi, net tarptautiniai stebėtojai nebetiki, kad Iranas elgiasi skaidriai ir taikiai.
Nukautas aukšto rango Irano pareigūnas – strateginis smūgis ar pavojingas eskalacijos ženklas?
Irano valstybinė žiniasklaida patvirtino, kad per Izraelio smūgius žuvo buvęs nacionalinio saugumo tarybos vadovas Ali Shamkhani – per pastaruosius du dešimtmečius viena įtakingiausių Irano saugumo struktūrų figūrų. Shamkhani, kuris ilgus metus buvo artimas aukščiausios šalies vadovybės patikėtinis, ne kartą derėjosi dėl Irano branduolinės programos ir turėjo glaudžių ryšių su Revoliucine gvardija.
Jo žūtis laikoma vienu reikšmingiausių Izraelio smūgių ne tik karine, bet ir simboline prasme. Tai signalas, kad Tel Avivas taikosi ne tik į infrastruktūrą, bet ir į strateginį Irano elito branduolį. Tokie veiksmai gali išprovokuoti dar griežtesnį Teherano atsaką ir apsunkinti bet kokias galimas diplomatines iniciatyvas ateityje. Šis incidentas dar labiau sustiprino įtampą regione ir kelia klausimą, ar artimiausiu metu įmanomas bet koks dialogas tarp konfliktuojančių šalių.
Pasaulis stebi – nuogąstavimai ir diplomatinis nerimas
Reakcijos į Izraelio smūgius buvo greitos ir įvairialypės. Dauguma šalių išreiškė susirūpinimą dėl galimos eskalacijos. Saudo Arabija griežtai pasmerkė Izraelio veiksmus, vadindama juos „akivaizdžiu tarptautinės teisės pažeidimu“ ir grėsme regiono stabilumui.
Kinija, kuri turi glaudžius ryšius tiek su Iranu, tiek su kitomis Artimųjų Rytų šalimis, paragino savo piliečius vengti viešų vietų Irane, o šalies ambasada išplatino įspėjimą apie „rimtą ir sudėtingą saugumo situaciją“.
Netgi tokios šalys kaip Australija, Naujoji Zelandija ir Indija paragino abi šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų ir grįžti prie derybų stalo. JAV, nors ir teigia neprisidėjusi prie smūgių, skubiai ėmėsi apsaugos priemonių – visiems JAV vyriausybės darbuotojams Izraelyje nurodyta slėptis nuo galimų atakų vietose, kuriose būtų saugu.
Ką reiškia šis konfliktas pasauliui?
Artimųjų Rytų destabilizacija gali turėti rimtų padarinių ne tik regionui, bet ir visam pasauliui. Energetikos kainos, migracijos srautai, terorizmo grėsmės – visa tai gali stiprėti, jei šis konfliktas įgaus platesnį mastą. Be to, padėtis gali paveikti pasaulinę diplomatiją, ypač branduolinių susitarimų klausimu.
Jau dabar neaišku, ar numatytos JAV-Irano branduolinės derybos Omane įvyks, o jei ne – tai reikš dar vieną praleistą galimybę pasukti taikesniu keliu.
Pasaulis ant branduolinės įtampos slenksčio
Izraelio smūgiai Iranui yra aiškus signalas, kad Tel Avivas yra pasirengęs imtis radikalių priemonių, kad sustabdytų branduolinės grėsmės augimą. Tačiau šis žingsnis taip pat gali tapti žiežirba, kuri įžiebs platesnį karinį konfliktą regione, kuriame ir taip jau dešimtmečius virte verda įtampa.
Diplomatija šiuo metu yra vienintelis kelias, kuris gali išvengti katastrofos. Tačiau ar šalys išgirs šį perspėjimą, ar toliau žais su ugnimi – parodys artimiausios dienos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
