Tarptautinėje politikoje pasirodė naujas, drąsus planas, galintis pakeisti karo Ukrainoje eigą. JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitaker interviu „Bloomberg“ atskleidė, kad prezidentas Donaldas Trumpas ne tik siekia sustabdyti kraujo praliejimą, bet ir kuria realias sąlygas, kurios priverstų Rusiją sėsti prie derybų stalo. Jo teigimu, proveržio galima tikėtis jau šių metų rugpjūtį. Tokia žinia suteikia vilčių, bet kartu kelia klausimų – ar pakaks vien diplomatijos ir ekonominio spaudimo, kad būtų nutrauktas ilgametis konfliktas?
Diplomatinis kelias vietoje karinės aklavietės
Whitakeris pabrėžia, kad dabartinė karo situacija yra aklavietėje – nei viena pusė neturi jėgų pasiekti lemiamos karinės pergalės. „Karinių sprendimų galimybės išsemtos. Vienintelis kelias – diplomatinis,“ – teigia ambasadorius. Pasak jo, būtent dėl to Trumpas imasi formuoti tokias aplinkybes, kurios nebeleistų Maskvai ignoruoti taikos pasiūlymų.
Ši strategija grįsta nuostata, kad karo pabaiga neįmanoma be realaus spaudimo Rusijai. Trumpas ketina imtis naujo žingsnio – įvesti vadinamąsias antrines sankcijas ir papildomus muitus šalims, kurios vis dar perka rusišką naftą. Tokie pirkėjai – Kinija, Indija, Brazilija – tampa netiesioginiais Maskvos finansuotojais. Naujų priemonių esmė – užkirsti kelią Rusijai gauti pinigų savo karo mašinai iš energijos eksporto.
Ekonominis spaudimas – pagrindinis ginklas
Ambasadorius primena, kad Trumpas jau anksčiau kritikavo esamas sankcijas dėl jų neefektyvumo ir apeinamumo. Maskvai pavyko rasti būdų, kaip per trečiąsias šalis apeiti Vakarų ribojimus. Dabar planuojamos priemonės būtų taikomos būtent šioms šalims, taip užkertant kelią tokiems apeinamiems sandoriams. Whitakeris neabejoja – tai smogs pačiam svarbiausiam Rusijos pajamų šaltiniui.
Toks ekonominis spaudimas yra rizikingas, nes gali sukelti įtampą su didžiosiomis Azijos ekonomikomis. Tačiau Trumpo komanda įsitikinusi – būtent tai gali priversti Maskvą permąstyti savo poziciją ir sutikti bent su ugnies nutraukimu.
Parama Ukrainai nesumažės
Nors diplomatinės pastangos ir ekonominės priemonės tampa strategijos centru, Vašingtonas neketina silpninti karinės paramos Kijevui. Whitakeris akcentuoja, kad ypač svarbios yra oro gynybos sistemos, kurios įrodė savo veiksmingumą neutralizuojant Rusijos raketų ir dronų atakas.
„Ukrainiečiai mato, kad šios sistemos veikia, todėl prašo jų daugiau. Turime užtikrinti, kad gynybiniai pajėgumai fronte būtų stiprūs, kol vyksta derybos,“ – pabrėžia ambasadorius. Tai rodo, kad JAV strategija neapsiriboja vien spaudimu Maskvai – siekiama išlaikyti Ukrainos atsparumą iki galimos taikos sutarties pasirašymo.
Rugpjūtis – galimas lūžio momentas
Pasak Whitakerio, Trumpo planas turi aiškų laiko horizontą – proveržio tikimasi jau rugpjūtį. Tai nėra atsitiktinė data: ekonominės priemonės gali pradėti duoti rezultatus būtent vasaros pabaigoje, o karo lauke tuo metu situacija tradiciškai tampa sudėtingesnė dėl sezono sąlygų.
„Padėtis fronte yra tragiška. Kiekviena diena reiškia naujas aukas. Prezidentas Trumpas supranta, kad laikas – svarbiausias faktorius. Jei veiksmus pradėsime dabar, rugpjūtį galime sulaukti paliaubų,“ – tvirtina ambasadorius.
Ar šis planas realus?
Nepaisant optimizmo, ekspertai primena, kad istorija rodo – net ir griežtos sankcijos ne visada priverčia agresorių sustoti. Tačiau šiuo atveju Rusijos priklausomybė nuo energijos eksporto gali tapti jos Achilo kulnu. Jei Trumpo strategija pasiteisins, tai bus vienas iš retų atvejų, kai ekonominis spaudimas ir diplomatija suderintai atneša realų karo pabaigos scenarijų.
Dabar svarbiausias klausimas – ar Maskva pajus šį spaudimą pakankamai stipriai, kad sutiktų sustabdyti karo veiksmus. Atsakymas gali paaiškėti jau artimiausiais mėnesiais.
Šaltinis: bloomberg.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
