Vos prieš kelias savaites buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar rodė simpatijas Vladimirui Putinui, tačiau dabar jo tonas pasikeitė kardinaliai. Ukrainos lyderiai sveikina šį lūžį, o viena žinutė iš Ovaliojo kabineto sužadino viltį – Ukraina netrukus sulauks ilgai lauktų „Patriot“ raketų sistemų. Tačiau kaip ir dažnai tokiose situacijose, viltys susiduria su realybe: pažadai dar nereiškia veiksmus. Dėl to, kas, kada ir kiek ginkluotės perduos, dar laukia įtemptos derybos.
Iškalbinga retorika, neaiškios detalės
Trumpas pirmadienį Vašingtone paskelbė planą, pagal kurį Europos sąjungininkai turėtų paaukoti savo ginkluotę Ukrainai, o mainais iš JAV įsigyti naujų ginklų. Viena ryškiausių žinučių – pažadas, kad dalis „Patriot“ sistemų Ukrainą pasieks „per kelias dienas“. Šios sistemos jau įrodė savo efektyvumą numušant Rusijos raketas, todėl Kyjivui jos yra gyvybiškai svarbios.
Tačiau, kaip įspėjo vienas Šiaurės Europos diplomatas: „velnias slypi detalėse“. Neaišku, kurios šalys ir kiek sistemų sutiks paaukoti. Trumpas paminėjo šešias NATO šalis – Suomiją, Daniją, Švediją, Norvegiją, Nyderlandus ir Kanadą – kaip galimus dalyvius. Vis dėlto, kai kurių iš jų atstovai tik iš žiniasklaidos sužinojo apie šį planą.
Ukrainos lūkesčiai ir realybės testas
Ukrainos pareigūnai, bent jau kol kas, džiaugiasi nauju JAV požiūriu. Pasak buvusio JAV NATO ambasadoriaus Kurto Volkerio, Trumpas rado būdą palaikyti Ukrainą neprieštaraudamas savo partijos – ypač MAGA judėjimo – skeptiškajam sparnui. „Tai atitinka tai, ką jis sakė kampanijos metu: Europa turi mokėti daugiau už savo gynybą“, – sakė Volkeris.
Visgi kol kas nėra aiškumo, kas iš tikrųjų pasirengęs aukoti savo ginkluotę. NATO koordinuos paramą per specialią misiją Vokietijoje, o kai kurios šalys, kaip Vokietija, Nyderlandai ar Ispanija, vertinamos kaip galimos donorės. Tačiau jos pačios susiduria su nacionalinio saugumo dilema – ar gali sau leisti atiduoti savo „Patriot“?
Derybos tęsiasi, o vasara eina
Trumpas tvirtina, kad viena šalis turi net 17 „Patriot“ sistemų, bet tokį skaičių realiai turi tik JAV. Spėjama, kad galėjo būti kalbama apie atskirus komponentus, o ne pilnas sistemas. Net jei sprendimas būtų priimtas šiandien, iki realaus pristatymo Ukrainai gali praeiti mėnesiai – Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius aiškiai nurodė, kad iki vasaros pabaigos „Patriot“ Ukrainos nepasieks.
Tuo metu Rusija nesuteikia vilčių dėl derybų – jos pozicija lieka nepakitusi. Kremliaus šaltiniai teigia, kad Maskva neketina pasiduoti Vakarų spaudimui ir yra pasirengusi iškęsti tolesnes sankcijas. Dėl to JAV administracija, įskaitant ir Trumpą, ima griežtinti toną: „Kalbos – ne veiksmai. Turi būti rezultatai“, – pabrėžė jis Ovaliame kabinete.
Europa nori padėti, bet nori ir pripažinimo
Nors Europos valstybės, kaip Danija ar Vokietija, viešai išreiškė norą dalyvauti iniciatyvoje, kai kuriems lyderiams nepatiko tai, kad Trumpas skubiai prisiskyrė nuopelnus. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas tai įvardijo aiškiai: „Jei pažadate ginklus, bet sako, kad kiti už juos sumokės – ar tikrai tai jūsų parama?“.
Derybos dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai tęsis artimiausiomis savaitėmis. JAV pareigūnai analizuoja NATO atsargas ir tikisi, kad sąjungininkus pavyks įtikinti daryti „mainus“ – ginkluotės perdavimą mainant į JAV karinę paramą ar pažadus dėl atsargų atnaujinimo greičiau nei įprasta.
Kol kas entuziazmas maišosi su netikrumu. Ukraina laukia, o Europa svarsto. Ginkluotės perdavimas išlieka neišspręsta dėlione, kurioje kiekviena detalė svarbi. Ar pažadas virs realiu palaikymu? Atsakymą parodys artimiausi mėnesiai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
