Kai vasara palengva traukiasi ir pirmosios vėsios rugsėjo naktys pradeda priminti apie artėjantį rudenį, dauguma sodininkų tradiciškai atsipalaiduoja – juk daržai nudirbti, derlius beveik surinktas, o medžiai atrodo ramiai bręstantys naujam sezonui. Tačiau būtent dabar – vasaros pabaigoje ir rugsėjo pradžioje – yra svarbus momentas, galintis turėti lemiamos įtakos Jūsų sodo augalų sveikatai visiems ateinantiems metams. Tai – vėlyvasis vasaros genėjimas, kuris, atliktas tinkamai, padeda ne tik formuoti tankesnes, tvirtesnes lajas, bet ir apsaugoti vaismedžius bei dekoratyvinius augalus nuo daugelio ligų.
Kodėl verta genėti vasaros pabaigoje?
Palyginti su pavasariu, vėlyvas vasaros periodas – tai natūralus augalų vegetacijos sulėtėjimo metas. Augalų energija nukreipiama į medienos brandinimą ir pumpurų ruošimą žiemai, todėl vėlyvas genėjimas mažiau stimuliuoja naujų ūglių augimą. Dėl to jis dažnai vadinamas „žaliuoju“ genėjimu ir yra atliekamas tų metų ūgliams, siekiant laiku pristabdyti jų augimą, pagerinti vainiko apšvietimą ir sumažinti grybelinių ligų plitimą.
Ypač aktualu tai soduose, kuriuose dominuoja išaugę ir stipraus augimo vaismedžiai – būtent šie medžiai dažniausiai linkę „peraugti“, todėl reikalingas prevencinis genėjimas.
Tokiu metu augalas nebėra aktyvioje augimo fazėje, todėl genėjimas nedirgina jo vegetacinės sistemos ir neskatina naujų, silpnų ūglių formavimosi. Priešingai – pašalinus nereikalingus ūglius, medis ar krūmas gali kryptingai paskirstyti jau sukauptus išteklius į sveikų pumpurų brandinimą bei žiemos atsparumo stiprinimą. Be to, esant šiltesnei temperatūrai nei pavasarį, žaizdos greičiau užsitraukia, tad infekcijų rizika gerokai mažesnė.
Taip pat skaitykite
Dar vienas svarbus aspektas – vasaros pabaigoje aiškiai matomos visos į vainiko vidų augančios ar viena kitą trinančios šakos, todėl genint lengviau iš karto išspręsti būsimas problemas, kurios pavasarį dažnai lieka nepastebėtos. Genėdami šiuo metu taip pat sumažiname tankumą, pageriname vainiko vėdinimą ir šviesos patekimą į vidų. Svarbu suprasti, kad grybelinės ligos, tokios kaip švinligė ar moniliozė, geriausiai plinta drėgnose ir prastai vėdinamose lajos vietose – todėl kiekvienas laiku pašalintas tankus ūglys gerokai sumažina užkrato riziką.
Brandesni vaismedžiai ypač linkę į vadinamąjį „šuolinį“ augimą: po gausaus pavasarinio genėjimo jie išleidžia daug stiprių, bet derliaus neduodančių šakučių. Jei jos paliekamos iki pavasario, gali visiškai išstumti vaisines šakeles, o derlingumas smarkiai sumažėja. Taigi vėlyvas genėjimas veikia kaip prevencinė priemonė – laiku pristabdo per didelį augimą ir leidžia išlaikyti subalansuotą vainiką dar iki ramybės periodo.
Kuriuos vaismedžius reikia apgenėti dabar?
Visų pirma, derėtų pradėti nuo brandesnių obelų ir kriaušių. Kaip rodo praktika, šie medžiai po pavasarį atlikto pagrindinio genėjimo dažnai dar kartą išleidžia stiprias „statmenas“ šakas. Jos eikvoja medžio energiją, stelbia vaisines šakeles ir sumažina būsimo derliaus potencialą. Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje tokios šakos puikiai matomos plika akimi, todėl galima tiksliai pašalinti nereikalingus ūglius, nepažeidžiant vaisinių pumpurų.
Ne mažiau dėmesio šiuo metu verta skirti ir slyvoms. Nors slyvos dar neretai vadinamos „kaprizingais“ vaismedžiais, vėlyvas genėjimas joms tinka – ypač tuomet, kai pašalinami per tankūs vidun augantys ūgliai, užsimezgantys vidiniuose lajos plotuose. Tai padeda sumažinti grybelinių infekcijų riziką, kurią šiltas ir drėgnas rudens oras gali dar labiau skatinti.
Svarbu pabrėžti: genėjimą verta atlikti tik brandesniems vaismedžiams. Jauni, vos prieš kelis metus pasodinti vaismedžiai šiuo metu genėjimo netoleruoja – jų žaizdos nespėja užgyti iki šalnų, todėl medis gali nusilpti ar net apšalti.
Dekoratyviniai lapuočiai – nuo gyvatvorių iki šermukšnių
Ne mažiau aktualus vėlyvas genėjimas ir dekoratyviniams lapuočiams. Rugsėjo pradžia yra puikus metas ligustrų, liepų, kaštonų ir bukų gyvatvorėms švelniai pakoreguoti. Šių augalų formavimas ne tik leidžia išlaikyti tvarkingą išvaizdą, bet ir nukreipia jų energiją į medienos brandinimą, leidžia išvengti pernelyg greito ir chaotiško augimo pavasarį.
Taip pat verta patrumpinti pavienius katalpų, liepų ir šermukšnių ūglius. Pašalinus per ilgas ar į vidų augančias šakas, sumažinama vėjo pažaida rudenį, o pati laja tampa šviesesnė ir geriau vėdinama. Tokios priemonės ypač svarbios tankesnėms dekoratyvinių medžių grupėms miestų soduose ar mažesniuose sklypuose.
Nepamirškime ir rododendrų – šie augalai dažnai apgenėjami iš karto po žydėjimo, tačiau vasaros pabaigoje verta dar kartą apžiūrėti ir išskabyti užsilikusius nužydėjusius žiedynus, taip pat praretinti per tankias šakas. Tokie paprasti veiksmai gerina augalo apšvietimą ir šalina vietas, kuriose gali vystytis grybinių ligų židiniai.
Ko jokiu būdu nereikėtų genėti šiuo metu?
Nors noras „susitvarkyti viską iškart“ rudenėjant gali būti didelis, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių. Kaulavaisių (vyšnių ir trešnių) rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį geriau neliesti – jie turi savybę sunkiai užsigydyti žaizdas vėlyvame sezone ir pavasarį dažnai nukenčia nuo kamieno žaizdų sukeltų infekcijų. Tokius medžius rekomenduojama genėti arba iškart po derliaus nuėmimo, arba ankstyvą pavasarį.
Tuo pačiu laikotarpiu nerekomenduojama genėti ir klevų bei beržų – šios rūšys turi savybę intensyviai „verkti“, t. y. išskirti daug sulos net ir rudenį. Tai ne tik silpnina patį augalą, bet ir sukuria palankią terpę grybams ir kenkėjams.
Vėlyvo genėjimo nauda – ne tik estetika
Dažnai pamirštama, kad vėlyvas vasaros genėjimas – tai ne tik tvarkos pojūtis sode. Tai ir ilgalaikė investicija į augalo sveikatą. Pašalindami per tankius ūglius, pageriname oro cirkuliaciją medžių viduje ir tokiu būdu sumažiname grybelinių ligų tikimybę. Be to, laiku pakoreguota laja padeda augalams geriau pasiruošti žiemai ir išvengti sniego ar vėjo pažaidos.
Net jei neturite didelio sodo, o tik kelis vaismedžius ar pavienius dekoratyvinius augalus, verta skirti šiek tiek laiko būtent dabar. Tinkamai atliktas žaliasis genėjimas rugsėjo pradžioje reiškia mažiau problemų pavasarį, tvirtesnius vainikus ir sveikesnius augalus, kurie kasmet džiugins jus gausesniais ir kokybiškesniais vaisiais bei žiedais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
