Kraujospūdžio reikšmė mūsų sveikatai yra neįkainojama. Tai ne tik rodiklis, kiek kraujas spaudžia arterijų sieneles, bet ir signalas apie galimas širdies bei kraujagyslių problemas. Tinkamas kraujospūdžio reguliavimas padeda išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl kiekvienas turėtų žinoti apie normalias ribas ir galimas pakitimo priežastis.
Kas yra kraujospūdis?
Kraujospūdis – tai spaudimas, kurį kraujas daro arterijų sienelėms, kai širdis pumpuoja kraują po organizmą. Matavimas atliekamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg) ir pateikiamas dviem rodikliais:
- Sistolinis kraujospūdis – didžiausias spaudimas, kai širdis susitraukia;
- Diastolinis kraujospūdis – mažiausias spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja.
Normalus kraujospūdis paprastai svyruoja apie 120/80 mmHg, tačiau jis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir gyvenimo būdo.
Aukšto kraujospūdžio rizika – hipertenzija
Kai kraujospūdis ilgalaikiai viršija 140/90 mmHg, tai gali būti hipertenzija. Nors kai kuriems žmonėms aukštas kraujospūdis pasireiškia simptomais, dažniausiai jis būna besimptomis, todėl žmonės nežino apie problemą. Nepastebėta ir negydoma hipertenzija gali sukelti širdies ligas, insultą ar inkstų sutrikimus.
Taip pat skaitykite
Aukštą kraujospūdį gali lemti įvairūs veiksniai:
- Amžius – rizika didėja su metais;
- Lytis – vyrams hipertenzija dažnesnė, moterims dažniau pasireiškia po 65 metų;
- Mityba – per didelis druskos vartojimas;
- Rūkymas, alkoholis;
- Fizinio aktyvumo stoka.
Kartais hipertenzija pasireiškia galvos svaigimu, kaklo įtampa, greitu širdies plakimu ar nuovargiu. Visgi, dažniausiai simptomai atsiranda tik esant pavojingai aukštam kraujospūdžiui.
Žemas kraujospūdis – hipotenzijos rizika
Kraujospūdis, kuris nuolat būna mažesnis nei 90/60 mmHg, laikomas žemu. Nors kai kuriems žmonėms žemas kraujospūdis nesukelia problemų, jis gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar net sąmonės netekimą.
Hipotenzija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Nėštumas – kraujotaka pasikeičia natūraliai;
- Širdies ligos – širdies vožtuvų sutrikimai, infarktas, širdies nepakankamumas;
- Kitos ligos – endokrininiai sutrikimai, diabetas, dehidratacija;
- Kraujavimas ar sunkios infekcijos;
- Mitybos trūkumai – vitamino B12, folio rūgšties ar geležies stoka;
- Kai kurių vaistų vartojimas.
Staigus kraujospūdžio sumažėjimas arba simptomai kaip galvos svaigimas, pykinimas, koncentracijos stoka ar šokas gali būti rimtos problemos ženklas. Net ir lengvas žemo kraujospūdžio lygis gali padidinti traumų ir insulto riziką.
Kaip rūpintis kraujospūdžiu?
Sveikas gyvenimo būdas yra pagrindinis kraujospūdžio kontrolės veiksnys. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir reguliarūs patikrinimai padeda palaikyti kraujospūdžio normas. Žinodami savo kraujospūdžio rodiklius, galite užkirsti kelią rimtoms sveikatos problemoms.
Šaltinis: tsn.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
