Ryto ritualai turi savo magiją. Pabunda žadintuvas, mes išsitiesiame, atsistojame ir paspaudžiame kavos aparato mygtuką. Netrukus virtuvę užlieja ką tik sumaltų pupelių aromatas, kuris daugeliui tampa tikru ryto simboliu. Tačiau ar tikrai gera idėja kavą gerti vos pabudus, dar prieš pusryčius? Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad kavos puodelis tuščiu skrandžiu gali būti ne pats sveikiausias pasirinkimas.
Kava prieš pusryčius ir gliukozės šuoliai
Mokslininkai iš Bato universiteto (Jungtinė Karalystė) nustatė, kad stipri juoda kava, ypač pasaldinta cukrumi, išgerta prieš pusryčius, gali net 50 procentų pabloginti organizmo gebėjimą kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Pasak tyrimui vadovavusio profesoriaus Jameso Bettso, „kai pirmas dalykas, kurį gauna mūsų organizmas po bemiegės nakties, yra kava, gliukozės reguliacija tampa žymiai prastesnė. Jei prieš tai suvalgome bent lengvus pusryčius, rizika mažėja“.
Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia, kad kava tuščiu skrandžiu gali neigiamai veikti insulino veiklą ir cukraus apykaitą. Jei tokia praktika kartojama nuolat, didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei II tipo diabeto tikimybė. Tad ryte pirmiausia reikėtų pagalvoti ne apie espresso, o apie lengvą pusryčių lėkštę.
Rūgštingumas ir refliuksas – mitas ar reali problema?
Kava dažnai kaltinama dėl skrandžio rūgštingumo ir refliukso. Iš tiesų kofeinas stimuliuoja receptorius, atsakingus už druskos rūgšties sekreciją. Visgi šis poveikis pasireiškia ne tik tuščiu skrandžiu – net ir po valgio rūgšties gamyba šiek tiek suaktyvėja. Be to, kava gali atpalaiduoti apatinį stemplės rauką, dėl ko rūgšties turinys lengviau patenka į stemplę.
Taip pat skaitykite
Vis dėlto praktika rodo, kad dažni kavos gėrėjai šiuos simptomus patiria kur kas rečiau nei tie, kurie kavą vartoja tik kartais. Organizmas iš dalies adaptuojasi prie kofeino, todėl skrandis ilgainiui reaguoja ne taip agresyviai. Vadinasi, ne pats laikas, o individualus jautrumas dažniausiai lemia, ar pasireikš nemalonūs pojūčiai.
Ar kava „išplauna“ vitaminus ir mineralus?
Dar vienas mitas – kad kava iš mūsų organizmo „pavagia“ naudingas medžiagas. Iš tiesų ji šiek tiek riboja kai kurių maistinių medžiagų įsisavinimą, tačiau poveikis nėra vienareikšmis. Pavyzdžiui, geležies pasisavinimas sumažėja net penkis kartus, jei kava geriama valandą po valgio. Tuo tarpu, jei ji išgeriama valandą prieš pusryčius, jokios įtakos nėra – skrandis dar neturi geležies, kurios įsisavinimą būtų galima slopinti.
Kalbant apie magnį, situacija dar įdomesnė. Kava šiek tiek mažina jo pasisavinimą, tačiau pati jame gausi. Todėl baimintis magnio „nutekėjimo“ nėra pagrindo. Vis dėlto B grupės vitaminų įsisavinimas gali sumažėti, jei kavos geriama itin daug.
Kada kava veiksmingiausia?
Paradoksalu, bet kava nėra blogis – daugybė tyrimų įrodė, kad reguliarus jos vartojimas gali netgi prailginti gyvenimo trukmę, sumažinti širdies ligų riziką ir pagerinti nuotaiką. Esminis klausimas – kada ją gerti, kad būtų daugiau naudos nei žalos?
Mokslininkai rekomenduoja palaukti 60–90 minučių po pabudimo. Būtent tada natūralus hormono kortizolio lygis, kuris ryte būna aukščiausias, ima kristi. Jei kavą geriame pačiu kortizolio piku, organizmas gauna dvigubą stimuliacijos dozę, todėl efektas būna ne toks ilgalaikis, o neretai ir per intensyvus. Tad kavos puodelis vėliau ryte ne tik suteikia daugiau energijos, bet ir mažiau apkrauna organizmą.
Kiek kavos iš tiesų yra saugu?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 400 mg kofeino per dieną, o tai atitinka maždaug keturis vidutinio dydžio puodelius kavos. Įdomu tai, kad optimalus kiekis dažnai priklauso nuo žmogaus genetinių ypatumų – vieni kofeiną skaido greičiau, todėl gali išgerti daugiau, kitiems pakanka vos vieno puodelio, kad pasireikštų nerimas ar nemiga.
Be to, svarbu, kokią kavą pasirenkame. Filtruota kava yra sveikesnė nei verdama turkiška ar ruošiama be filtro, nes per filtrą nepraeina kai kurie aliejai, galintys didinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Taigi, ne tik laikas, bet ir kavos rūšis daro skirtumą.
Kava ir psichologinė gerovė
Negalima pamiršti ir psichologinio kavos vaidmens. Ji dažnai tampa ne tik gėrimu, bet ir socialiniu ritualu – kavos pertrauka darbe, pasimatymas su draugais, ramus pasisėdėjimas terasoje. Tyrimai rodo, kad saikingai vartojama kava gali sumažinti depresijos riziką ir net pagerinti atmintį bei dėmesio koncentraciją.
Žinoma, jei kavą naudojame kaip vienintelį energijos šaltinį, tai gali tapti problema. Tačiau kaip dalis subalansuoto gyvenimo būdo – kava yra ne tik malonumas, bet ir tam tikras emocinės sveikatos resursas.
Subalansuotas rytas – daugiau naudos, mažiau žalos
Visiškai atsisakyti kavos daugeliui būtų sunku, o ir nereikia. Ji gali tapti sąjungininke, jei pasirinktas tinkamas laikas ir kiekis. Idealus rytinis scenarijus būtų toks: pabudus – stiklinė vandens, lengvi pusryčiai (avižinė košė, jogurtas su vaisiais ar sumuštinis), o po valandos – pirmasis kavos puodelis.
Tokiu būdu išvengiame staigaus cukraus šuolio, sumažiname refliukso riziką, pageriname mineralų įsisavinimą ir leidžiame kofeinui veikti efektyviausiai. Toks ritualas tampa ne tik malonumu, bet ir sveikatos investicija.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
