Kasdienė veikla, tokia kaip drabužių skalbimas, gali atrodyti visiškai paprasta ir beprasmiška, tačiau mūsų protėviai turėjo tam gausybę taisyklių ir draudimų. Skalbimo prietarai buvo perduodami iš kartos į kartą ir kai kuriems žmonėms išliko svarbūs iki šių dienų. Štai ką verta žinoti apie laiką, kada geriausia skalbti.

Kodėl atsirado skalbimo prietarai?
Anksčiau drabužių skalbimas buvo itin sunkus darbas. Reikėjo rankomis trinti audinius, kaitinti vandenį, o tam sugaištama daug laiko ir jėgų. Todėl žmonės pastebėdavo, kada skalbti patogiausia, ir aplink šiuos įpročius ėmė rastis įvairūs tikėjimai. Neretai tai buvo ne tik praktika, bet ir būdas paaiškinti nesėkmes ar ligas.
Ryto skalbimas ir jo reikšmė
Manoma, kad skalbti anksti ryte nėra geras ženklas. Pasak prietarų, kartu su purvu galima „nuplauti“ sėkmę ir laimę. Be to, rytinis skalbimas būdavo siejamas su pervargimu – juk vos prasidėjus dienai namų šeimininkės jau turėdavo daug pareigų. Todėl rytinis skalbimas buvo tarsi ženklas, kad laukia sunkumai.
Vakarinis skalbimas ir piktosios dvasios
Skalbimo prietarai draudė skalbti ir vėlai vakare. Tikėta, kad tamsoje suaktyvėja piktosios dvasios, kurios gali prišaukti nelaimes. Be to, praktinė pusė taip pat aiški – vakare išskalbti drabužiai paprastai nespėdavo išdžiūti iki ryto.
Kada geriausias metas skalbti?
Pasak liaudies išminties, geriausia drabužius skalbti dieną, ypač iki pietų. Sakoma, kad saulės spinduliuose išdžiūvę drabužiai įgauna gydomųjų savybių ir neša šilumą jų šeimininkui. Jokiu būdu negalima drabužių palikti lauke per naktį – tai esą pritraukia ligas ar prakeiksmą.
Savaitės dienų įtaka skalbimui
Ne mažiau svarbu ir savaitės dienos. Pirmadienis bei antradienis – netinkamos dienos, nes gali prišaukti bėdas. Šeštadienis – taip pat nepalankus, nes esą lemia finansinius nesutarimus. Trečiadienis laikomas geriausiu pasirinkimu, o penktadienis – neutralus. Be to, švenčių dienomis patariama neskalbti ir nevalyti, kad neprisišauktumėte nesėkmių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.