Ar vairuojant jums svarbu tik grožis, ar vis dėlto vertinate ir patogumą? Dizaineriai dažnai stengiasi nustebinti, tačiau kai kurie jų kūriniai kelia klausimą: ar tai iš viso buvo skirta realiam naudojimui? Nors automobilių salonai evoliucionavo siekiant komforto ir ergonomikos, kai kurie modeliai atrodo taip, lyg būtų sukurti tik pasirodymui, o ne kasdieniam vairavimui.
Formos virš funkcijos: „Tesla Model X“ durų ir interjero paradoksas
Vienas iš dažniausiai minimų nepraktiškų salonų pavyzdžių – „Tesla Model X“. Jo vadinamosios „falcon wing“ durys atrodo įspūdingai, tačiau realybėje jos gali būti itin nepraktiškos ankštose stovėjimo aikštelėse ar garažuose. Viduje salono erdvė labiau pritaikyta futuristiniam dizainui nei patogiam naudojimui – galinių sėdynių prieiga sudėtinga, o netradicinis ekranų išdėstymas blaško vairuotoją.
Kai viskas ne ten, kur tikiesi: „Fiat Multipla“ salono chaosas
Italų „Fiat Multipla“ salonas dažnai įvardijamas kaip dizaino nesusipratimas. Nors automobilis turėjo ambiciją būti šeimos transporto priemone, jo prietaisų skydelis buvo ne tik neįprasto dizaino, bet ir chaotiškai išdėstytas. Vairuotojai skųsdavosi, kad svarbiausi mygtukai buvo išmėtyti po visą priekinę panelę, o spidometras – įrengtas centre, toli nuo tiesioginio vairuotojo matymo lauko.
„Fiat Multipla“ modelis, apie kurį kalbama, buvo gaminamas nuo 1998 iki 2010 metų, o būtent labiausiai kritikuojamas – pirmosios kartos modelis 1998–2004 m.. Šis automobilis išgarsėjo savo neįprasta išore ir dar labiau diskusijų sukėlusiu salonu.
Minimalizmas iki kraštutinumo: „Peugeot i-Cockpit“
„Peugeot“ i-Cockpit koncepcija bandė perrašyti vairavimo patirtį, tačiau ne visiems ji tiko. Ypač problematiškas pasirodė mažo vairo ir aukštai įtaisytų prietaisų derinys – daugeliui vairuotojų spidometras paprasčiausiai būdavo paslėptas už vairo. Šis interjero sprendimas kritikų vadinamas „ergonomikos nesėkme“, kai technologiniai eksperimentai nugalėjo sveiką logiką.
Taip pat skaitykite
„Peugeot i-Cockpit“ koncepcija buvo pristatyta 2010-ųjų pabaigoje, o plačiau pradėta taikyti nuo 2012 metų, kai debiutavo „Peugeot 208“ modelyje.
Futuristinė, bet nepraktiška: „Lamborghini Countach“ salono dizaino paradoksai
Legendinis „Lamborghini Countach“ buvo tikras superautomobilio ikona, tačiau jo salonas buvo tikra ergonominė painiava. Prastas matomumas, aukštas slenkstis, mažai vietos galvai ir beveik vertikali sėdėsena – visa tai vertė vairuotojus aukoti patogumą dėl stiliaus. Įlipimas į automobilį reikalavo beveik akrobatinių sugebėjimų, o atbulinės eigos vaizdas buvo beveik nulinis – ne be reikalo šio modelio vairuotojai atbulomis dažnai važiuodavo atidarę duris ir iškišę galvą lauk.
„Lamborghini Countach“ buvo gaminamas nuo 1974 iki 1990 metų. Per šį laikotarpį pasirodė kelios šio modelio versijos, tačiau ergonominiai ir praktiškumo trūkumai išliko visuose automobiliuose.
Ikoniškiausi ir dažniausiai minimi dizaino ir salono paradoksai pasireiškė ankstyvuosiuose modeliuose, ypač LP400 (1974–1978 m.), kurie garsėjo ypatingai siauru matymo kampu, sudėtingu įlipimu ir ekstremaliai žemu stogu. Net ir vėlesni modeliai – LP500S, 5000 QV ar 25th Anniversary (iki 1990 m.) – šių problemų neišsprendė, o kai kuriais aspektais net pablogino, nes dizainas tapo dar labiau orientuotas į vizualinį šoką nei vairavimo patogumą.
Prabanga be vietos: „Aston Martin Lagonda“ eksperimentas
Kai „Aston Martin“ pristatė „Lagonda“, tai buvo bandymas suderinti prabangą su futurizmu. Tačiau rezultatas – interjeras, interjeras, kuriame dominavo skaitmeniniai ekranai ir kapacitivinio tipo valdymo paviršiai, pasirodė visiškai nepritaikytas realiam naudojimui. Skaitmeniniai ekranai buvo lėti ir neintuityvūs, o vairuotojui tekdavo spėlioti, kuris mygtukas už ką atsakingas. Tokia „aukštųjų technologijų“ iliuzija daugiau trikdė nei padėjo, todėl salonas dažnai minimas kaip pavyzdys, kai technologinis „wow“ efektas nugalėjo funkcionalumą.
Kai grožis trukdo matyti kelią: „Chevrolet Camaro“ matomumo iššūkiai
„Chevrolet Camaro“ atrodo galingai ir solidžiai, tačiau viduje vairuotojus pasitinka siauri langai ir stori galiniai statramsčiai, kurie apriboja matomumą. Ne vienas vairuotojas juokauja, kad parkavimas šiuo automobiliu – tai loterija. Galinio vaizdo langas toks mažas, kad net ir kamera neišgelbsti nuo „aklųjų zonų“. Šiuo atveju dizainas akivaizdžiai nugalėjo saugumą ir ergonomiką. Kalbame apie penktosios kartos „Chevrolet Camaro“, gamintą nuo 2010 iki 2015 metų.
Būtent šio modelio dizainas sulaukė daug kritikos dėl prasto matomumo – siaurų langų, masyvių galinių statramsčių ir itin riboto galinio vaizdo. Nors šis Camaro išoriškai atrodė sportiškai ir agresyviai, praktiškumo požiūriu jis dažnai buvo įvardijamas kaip vienas prasčiausių šios klasės automobilių.
Elektrinis „BMW i3“ irgi garsėja netradicine išvaizda, bet jo salonas taip pat sulaukė nemažai kritikos. Nors naudotos tvarios medžiagos ir siekta minimalistinio dizaino, salono sprendimai – pavyzdžiui, galinių durelių atidarymas tik atidarius priekines – pasirodė esantys nepraktiški kasdieniame naudojime. Be to, kai kuriems vairuotojams neįprasta pavarų perjungimo rankenėlė, pritvirtinta prie vairo kolonėlės, kėlė painiavą.
