Saulė daugeliui iš mūsų siejasi su vasaros malonumais – atostogomis, šiluma, poilsiu gamtoje. Tačiau ne visi šią metų laikų karalienę sutinka su džiaugsmu. Vis dažniau pasigirsta kalbų apie vadinamąją „alergiją saulei“, kuri sukelia diskomfortą ir net skausmą vos tik pradėjus šilti orams. Skamba keistai? O gal pažįstamai? Tai ne mitas, o dažniausiai pasitaikanti fotodermatozės forma, kurią reikėtų vertinti rimtai.
Ne kiekvienas paraudimas – saulės bučinys
Nors odos reakcijos į saulę dažnai painiojamos su įprastais nudegimais, alergija saulei pasireiškia visai kitaip. Dažniausiai tai būna niežtinčios, raudonos dėmės, smulkūs bėrimai, netgi pūslės, atsirandančios ant tų kūno vietų, kurios buvo veikiamos saulės spindulių: rankų, kaklo, krūtinės viršaus, kojų ar net ausų. Svarbu suprasti – tai nėra tipiška odos reakcija į per ilgai trukusį buvimą saulėje. Simptomai dažniausiai atsiranda netrukus po kontakto su šviesa – nuo kelių minučių iki kelių valandų, o kartais ir kitą dieną.
Pati dažniausia forma – polimorfinė šviesos dermatozė (PŠD). Nors šios būklės pavadinimas skamba lyg iš medicinos vadovėlio, ji kamuoja apie 10–20 % šviesios odos žmonių šiaurės Europoje. Moterys, ypač jauno ir vidutinio amžiaus, sudaro didžiąją dalį susirgusiųjų.
Kas kaltas, kai kūnas maištauja?
Tiksli alergijos saulės spinduliams priežastis dar nėra iki galo žinoma. Tačiau dažniausiai kalbama apie tai, kad ultravioletiniai (ypač UVA) spinduliai tam tikriems žmonėms sukelia netipišką imuninės sistemos atsaką. Kitaip tariant – organizmas „neteisingai“ interpretuoja šviesą kaip grėsmę ir sukelia uždegiminę reakciją odoje.
Be to, tam tikri veiksniai gali dar labiau išprovokuoti alergiją. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai (antibiotikai, priešuždegiminiai, diuretikai), kosmetika, kvepalai, eteriniai aliejai, net ir kontaktas su augalais gali sustiprinti odos jautrumą saulei. Tuomet alergija tampa nebe „paprasta“, o vadinama fotoalergine reakcija – tokios reakcijos atsiranda tik tada, kai konkretus cheminis junginys ant odos sureaguoja su ultravioletiniais spinduliais.
Rizikos grupės – ne tik šviesiaodžiai
Nors dažniausiai alergiją saulei patiria šviesios odos žmonės, ypač gyvenantys vidutinio klimato zonoje, ji gali paveikti ir tamsesnės odos savininkus. Vasaros pradžioje, kai oda dar nėra pratusi prie intensyvios saulės, rizika išauga. Ypač pavojingas staigus odos kontaktas su saulės spinduliais, pavyzdžiui, kelionės į pietų šalis metu. Jei iki tol gyvenote Lietuvoje, o atostogas praleidžiate Turkijoje ar Ispanijoje, jūsų oda patiria didžiulį šoką.
Taip pat riziką padidina tam tikros lėtinės odos ligos, silpna imuninė sistema ir net genetinis polinkis. Jeigu jūsų šeimoje kas nors jau buvo susidūręs su saulės netolerancija, verta būti ypač atsargiems.
Kaip saugiai mėgautis saule?
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – prevencija. Saulės alergiją galima suvaldyti, jei tinkamai pasirūpinama savo oda. Svarbiausia taisyklė – venkite saulės nuo 10 iki 16 val., kai jos spinduliai stipriausi. Dėvėkite apsauginius drabužius, plačiabriaunes skrybėles, o odą tepkite plataus spektro apsauginiu kremu su SPF 50+. Būtinai rinkitės kremus, saugančius ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių.
Apsauginį kremą reikia atnaujinti kas dvi valandas, o ypač po maudynių ar stipraus prakaitavimo. Taip pat rekomenduojama prieš išeinant į lauką vengti parfumuotų priemonių – kvepalų, losjonų ar plaukų purškiklių.
Jeigu vis dėlto atsirado simptomų – sumažinkite saulės poveikį kuo greičiau. Odą galima vėsinti šlapiomis servetėlėmis, naudoti drėkinančius, raminančius kremus su pantenoliu, alaviju. Esant stipresniam niežuliui padės antihistamininiai vaistai, o sunkesniais atvejais – kortikosteroidų tepalai (tik gydytojo paskyrimu).
Ką daryti, jei problema kartojasi?
Jeigu saulės alergija kartojasi kiekvieną sezoną, būtina pasikonsultuoti su dermatologu. Gydytojas gali paskirti specialią fototerapiją, kurios metu oda palaipsniui pripratinama prie saulės spindulių dirbtinai. Tai padeda „treniruoti“ odos atsaką ir sumažinti reakcijų intensyvumą ateityje.
Taip pat verta atlikti alerginius testus ar pasitikrinti, ar vartojami vaistai nesukelia fotosensibilizacijos. Atsakingas požiūris padės ne tik sumažinti nemalonius simptomus, bet ir apsaugoti nuo galimų odos pažeidimų ar net ilgalaikių padarinių, tokių kaip pigmentinės dėmės.
Vasaros džiaugsmas neprivalo virsti kančia
Saulės alergija – tai ne išgalvota diagnozė, o realus, dažnai pasitaikantis odos sutrikimas, galintis stipriai paveikti kasdienybę. Tačiau, kaip ir daugeliu atvejų, žinojimas ir prevencija tampa geriausiu ginklu. Atpažinę pirmuosius požymius ir elgdamiesi atsakingai, galime mėgautis vasara be skausmo ir nemalonių siurprizų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
