Dar visai neseniai erkės buvo siejamos su miškais, laukais ir grybautojų takais. Tačiau šiandien šie maži, bet pavojingi voragyviai įsikuria daug arčiau mūsų namų – net ir jaukiuose soduose bei miesto parkuose. Užtenka vieno pasivaikščiojimo su šunimi po pievą ar parko pakraščius, kad kartu parsineštume nepageidaujamų „svečių“. Klimato kaita, švelnesnės žiemos ir drėgnos vasaros sudaro joms idealią terpę išgyventi bei daugintis. Jos ypač mėgsta pavėsingas, drėgnas vietas – paparčių sąžalynus, aukštą žolę, prie tvenkinių ar krūmynų.
Erkės kelia realią grėsmę tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Jos ne tik siurbia kraują, bet ir perneša rimtas ligas – Laimo boreliozę, erkinį encefalitą, anaplazmozę, babeziozę, rikeciozę. Todėl sodo priežiūra ir apsauga nuo erkių tampa ne tik estetikos, bet ir sveikatos klausimu.
Kodėl jos tokios pavojingos?
Įprastinė miško erkė (Ixodes ricinus), dažna ir Lietuvoje, turi sudėtingą gyvenimo ciklą, trunkantį 2–3 metus. Patelės, užaugusios iki 4 mm dydžio, gali padidinti savo kūno masę beveik šimtą kartų prisisiurbusios kraujo. Kiekviena jų per gyvenimą padeda tūkstančius kiaušinių. Patelės, įsisiurbusios į žmogų ar gyvūną, pažeidžia odą, suleidžia nuskausminančių neurotoksinų ir taip nepastebimai minta šeimininko krauju. Būtent jos ir yra pagrindinės ligų platintojos. Patinai, mažesni ir šviesesni, dažniausiai neužsiima kraujo siurbimu.
Purškalai – cheminiai ir naminiai sprendimai
Vienas populiariausių būdų kovoti su erkėmis sode – purškimas. Cheminiai preparatai išties veiksmingi ir greitai mažina erkių populiaciją, tačiau turi trūkumų: jie naikina ir naudingus vabzdžius, tokius kaip skruzdėlės, drugelių vikšrai ar net vorai. Jei sode auginame vaisius ar daržoves, jų naudoti nerekomenduojama dėl galimų cheminių likučių.
Alternatyva – naminiai augaliniai nuovirai, turintys biocidinių savybių. Efektyviai veikia paprastoji ieva, rykštenės, ajerai, bitkrėslės, taip pat krienų šaknys. Krienų nuoviras ypač stiprus – jis ne tik atbaido, bet ir gali sunaikinti erkes. Receptas paprastas: užpilkite augalo dalis šaltu vandeniu, užvirinkite, pavirkite apie pusvalandį, o atvėsusį nuovirą nukoškite ir purkškite aplink pavojingas sodo vietas.
Erkėms nepalankūs augalai
Dar vienas būdas – sodinti augalus, kurių kvapai ir veikliosios medžiagos nepatinka erkėms. Štai katžolė, turinti nepetalaktono, veikia net stipriau nei įprastas repelentas DEET. Panašiai veikia levandos, eukaliptai, mėtos, čiobreliai. Tokie augalai ne tik gražina sodą ir skleidžia malonų aromatą, bet ir natūraliai mažina riziką susidurti su erkėmis. Nors šių metų augalininkystės sezonas jau pasibaigė, šių augalų sąrašą verta išsisaugoti ir numtatyti jiems vietą jau ateinantį pavasarį.
Diatominė žemė – natūralus ginklas
Vis labiau populiarėja ir diatominė žemė, dar vadinama silicio dioksidu. Tai visiškai natūrali medžiaga, naudojama ir kosmetikoje, ir žemės ūkyje. Ji mechaniškai pažeidžia erkių bei kitų parazitų išorinę dangą, todėl jie žūsta. Tereikia gausiai apibarstyti ja augalus, lysves ir gėlynus, o paskui išsklaidyti grėbliu. Be erkių, ji padeda kovoti ir su amarais.
Kaip užtikrinti, kad erkės nesugrįžtų?
Vienkartinių priemonių nepakanka – svarbiausia yra nuolatinė prevencija. Reikėtų reguliariai pjauti žolę, retinti tankius krūmynus, vengti drėgmės pertekliaus ir neleisti augalams suvešėti. Verta pasirūpinti ir naminiais gyvūnais – šunims bei katėms skirtos specialios priemonės padeda sumažinti tikimybę, kad erkės iš pievos bus atneštos į kiemą. Lygiai taip pat svarbu palaikyti tvarką sode: surinkti lapų krūvas, nugenėti šakas ir išravėti piktžoles, kurios sudaro tinkamą buveinę erkėms.
Įrengus takelius iš žvyro ar skaldos galima sukurti sausesnes zonas, kurių šie parazitai vengia. Į sodą verta pritraukti vabzdžius lesančius paukščius, tokius kaip zylės ar strazdai – jie natūraliai mažina erkių populiaciją. Komposto dėžę rekomenduojama laikyti atokiau nuo poilsio vietų, nes joje susikaupusi drėgmė ir šiluma vilioja graužikus, kurie gali atnešti erkes. Be to, gyvūnų priežiūra turėtų būti nuosekli: po pasivaikščiojimų būtina apžiūrėti šunų ir kačių kailį, ypatingą dėmesį skiriant ausims, snukiui ir kojų pirštams.
Maži, bet klastingi priešai
Erkės – nepastebimi, bet labai pavojingi mūsų sveikatos priešai. Jos neatsitiktinai vadinamos tyliaisiais medžiotojais: užtenka vos vieno įsisiurbimo, kad organizmas susidurtų su ilgalaikėmis pasekmėmis. Todėl sodų priežiūra, natūralios apsaugos priemonės ir sąmoningumas yra geriausias būdas apsaugoti save, savo artimuosius ir augintinius.
Kiekvienas žingsnis – ar tai būtų žolės nupjovimas, ar levandų krūmo pasodinimas – yra investicija į mūsų saugumą. Sodas gali būti jauki, rami ir sveika erdvė, jei nepamiršime pasirūpinti nematomais pavojais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
