Kurmis – mažas, bet nepaprastai atkaklus gyvūnas, kuris per kelias naktis gali sujaukti kruopščiai prižiūrimą veją ar daržą. Jis išrausia žemę, iškelia kupstus, pažeidžia augalų šaknis ir sukelia nemažai streso sodininkams. Tačiau šio gyvūno naikinimas – ne išeitis, nes kurmis yra dalinai saugomas. Tad kaip galima veiksmingai išvyti šį nepageidaujamą svečią iš savo kiemo, nepakenkiant gamtai ir išsaugant ramybę?
Kaip atrodo kurmis ir kuo jis ypatingas?
Kurmis (Talpa europaea) – vabzdžiaėdis žinduolis, gyvenantis po žeme. Jo kūnas paprastai siekia 17–20 cm, o svoris – iki 120 g. Pailgas snukutis su net 44 dantimis padeda jam griebti sliekus, vabzdžių lervas ar net smulkius stuburinius. Nepaisant paplitusio mito, kad kurmiai yra akli, jie iš tiesų gali reaguoti į šviesą – tik daugiausia remiasi nepriekaištinga uosle ir klausa.
Jų didžiausias privalumas – galingos, kastuvą primenančios priekinės letenos su kietais nagais. Jos leidžia lengvai skverbtis pro tankią žemę ir rausti sudėtingas tunelių sistemas. Vasarą jos driekiasi 10–40 cm gylyje, o žiemą – dar giliau, iki 50 cm, kad gyvūnas galėtų išlikti saugus nuo šalčio. Iš viso kurmio tuneliai gali siekti net 100 metrų ilgį.
Kurmių gyvenimo ritmas ir jų paliekami pėdsakai
Kurmis nežiemoja kaip kai kurie gyvūnai, tačiau žiemą sulėtina medžiagų apykaitą ir išlieka po žeme. Jis gyvena aštuonių valandų ciklais, pusę jų praleisdamas kasdamas. Dažniausiai aktyviausias būna rytais. Kurmiai gyvena iki trejų metų, tačiau jų veikla per tokį laikotarpį gali padaryti daug žalos sodo augalams.
Taip pat skaitykite
Žemės kupstai – tai akivaizdžiausias ženklas, kad sklype įsikūrė kurmis. Tokie kauburėliai susidaro, kai gyvūnas kasa naują tunelį ir stumia žemę į viršų. Skiriamos dvi tunelių rūšys: judėjimui skirtos „autostrados“ ir paviršiniai „medžiokliniai“ kanalai, kuriais gyvūnas ieško maisto.
Kuo kurmis naudingas ir kuo pavojingas?
Nors daugeliui sodininkų kurmis – tikras galvos skausmas, jis atlieka ir naudingą darbą. Šie žinduoliai naikina daugybę vabzdžių lervų, kurios kenkia augalams. Visgi dėl savo įpročio rausti po žeme ir ardyti šaknis, jie neretai padaro daugiau žalos nei naudos.
Svarbu žinoti, kad kurmiai yra dalinai saugomi. Įstatymai draudžia juos žudyti ar tyčia žaloti, todėl naudoti nuodingus spąstus – neteisėta. Vienintelė išeitis – humaniškai juos išvyti ar iškelti į kitą vietą.
Kaip atskirti kurmį nuo pelės?
Ne visi sodo „naikintojai“ yra kurmiai. Kartais žalą daro pelės– graužikai, gyvenantys po žeme. Skirtumas tas, kad pelė nekasa žemių kauburėlių, o jų tunelių angos – maždaug 5 cm pločio. Dažnai jie naudojasi kurmių iškastais kanalais. Tad prieš imantis priemonių, svarbu įsitikinti, kas tikrasis kenkėjas.
Prevencinės priemonės prieš kurmius
Norint apsaugoti veją ar daržą, galima imtis kelių veiksmingų žingsnių dar prieš pasirodant pirmiesiems kurmių kauburėliams. Vienas iš būdų – po veja patiesti specialų plastikinį tinklą. Jis sulaiko gyvūną ir neleidžia jam pasiekti paviršiaus. Kitas variantas – įrengti gilesnį pamato ar tvoros barjerą, kuris sustabdo kurmį nuo įsibrovimo.
Taip pat rekomenduojama sode sodinti augalus, kurių kvapas atbaido kurmius. Pavyzdžiui, čia puikiai tinka serenčiai, česnakai, mėtos, bazilikai, levandos ar net šermukšniai. Šie augalai išskiria kvapnias medžiagas, kurios mažiesiems kasėjams yra nepakeliamos.
Humaniškos priemonės: kaip išvyti kurmį iš sklypo?
Kurmiai yra labai jautrūs garsui ir vibracijai. Todėl į žemę įsmeigtos metalinės ar plastikinės strypų konstrukcijos su pritvirtintomis tuščiomis buteliukų „sparnuotėmis“ tampa paprasta baidykle. Vėjas sukdamas plastiko sparnus kelia triukšmą ir virpesius, kurie trikdo gyvūną.
Kita priemonė – gyvagaudžiai spąstai. Jie statomi tiesiai į šviežiai iškastą tunelį ir leidžia sugauti kurmį nesužeidžiant. Sugavus gyvūną, jį būtina nedelsiant išnešti toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, nes be maisto jis išgyvena tik apie dešimt valandų.
Taip pat skaitykite
Kai kurie sodininkai į kurmiarausius deda žuvies gabaliukų, citrinos žievelių, netgi gyvūnų plaukų ar pelenų. Tokios priemonės sukuria nepalankią aplinką ir priverčia kurmį ieškoti kito prieglobsčio.
Kaip užkirsti kelią kurmių sugrįžimui?
Vienkartinės priemonės dažnai tik trumpam padeda atsikratyti kurmių. Svarbiausia – profilaktika. Bent kartą per mėnesį verta išpurenti veją, palikti atvirą žemę, kad ji išvėdėtų. Taip pat naudinga derinti kelis metodus – sodinti kvapnius augalus, naudoti tinklus ir triukšmą keliančias konstrukcijas. Tokia kompleksinė apsauga užtikrina, kad sodas taps nepatrauklus nuolatiniams kasėjams.
Kurmis – ne pats pavojingiausias, bet itin atkaklus sodo gyventojas. Jei reaguosime atsakingai, naudodami humaniškas priemones, galėsime išlaikyti savo aplinką tvarkingą ir kartu saugoti gamtą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
