Jau daugiau nei trejus metus trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą įgavo naują posūkį. Ne todėl, kad fronto linijose vyktų staigūs lūžiai, bet dėl ženklų, jog pats Kremliaus vadovas gali norėti užversti šio karo puslapį anksčiau nei tikėtasi. Australijos kariuomenės atsargos generolas ir karinis analitikas Mickas Ryanas atkreipė dėmesį į esminį signalą: Vladimiras Putinas galimai planuoja užbaigti karą dar šiais metais.
Spaudimas iš visų pusių: ekonomika braška, sąjungininkai riboti
Mickas Ryanas savo analizėje teigia, kad Rusijos vadovas jaučia vis stiprėjantį spaudimą tiek viduje, tiek išorėje. Rusijos ekonomika – pertempta: karo išlaidos milžiniškos, o pajamų šaltiniai mažėja. Dar birželio pabaigoje V. Putinas pareiškė, kad nuo 2026 metų Rusija pradės mažinti karines išlaidas. Šis pasakymas gali būti ne tik vidaus auditorijai skirtas pažadas, bet ir realus ženklas, jog resursai artėja prie ribos.
Rusijos kariuomenė taip pat susiduria su rimtais iššūkiais – sausumos pajėgų kokybė ženkliai pablogėjusi, o jų aprūpinimui Maskva vis dažniau atsiremia į Šiaurės Korėją ir Kiniją. Šios priklausomybės tampa akivaizdžiu Rusijos silpnumo indikatoriumi – šalis, kuri kadaise pozicionavo save kaip pasaulinę karinę supervalstybę, dabar turi kliautis izoliuotais režimais dėl ginklų, dronų ar šaudmenų.
Vangus puolimas – ne pergalių ženklas
Nors Rusijos kariai šiuo metu rodo tam tikrą judėjimą fronte, generolas Ryanas pabrėžia – tai ne strateginės pergalės, o simbolinės taktinės sėkmės. Pasak jo, Rusijos pajėgų progresas yra vangus, lyginant su ištekliais, kurie įtraukti į karą. Tokia disproporcija leidžia manyti, kad Kremlius desperatiškai ieško bent minimalios pergalės, su kuria galėtų atsisėsti prie derybų stalo.
Analitikas stebisi tuo, kad daugelis karinių ekspertų matuoja sėkmę kvadratiniais kilometrais, tačiau nevertina strateginių Putino veiksmų priežasčių. Pasak jo, V. Putinas meta visas turimas pajėgas į puolimą ne dėl noro laimėti visą karą, o dėl poreikio turėti „kozirį”, kai prasidės taikos derybos. Toks požiūris leidžia manyti, kad Rusijos lyderis vis dar viliasi, jog galės diktuoti sąlygas, net jei tik simboliškai.
Ar tai karo pabaigos pradžia?
Ryanas daro atsargią, bet reikšmingą prielaidą: Vladimiras Putinas tikriausiai nori karo pabaigos, bet tik tokiu atveju, jei ją galės pateikti kaip politinę pergalę. Dėl to šiuo metu Maskva išnaudoja paskutinius „stiprybės ženklus“, kad galėtų užsitikrinti kuo palankesnę poziciją derybose. Tuo pačiu, anot generolo, Putinas vis dar pasilieka galimybę tęsti karą, jei aplinkybės jam būtų palankios.
Ši dviprasmybė – tarp išsekimo ir iliuzijų – yra dabartinio karo paradoksas. Viena vertus, Kremlius žino, kad tolesnis konfliktas griauna ekonomiką, skurdina kariuomenę, silpnina tarptautinę padėtį. Kita vertus, Rusijos propaganda vis dar kuria iliuziją apie „didįjį puolimą.. Todėl, kaip pabrėžia Ryanas, karas nesibaigs tol, kol Kremliaus iliuzijos nebus galutinai sunaikintos.
Vakarų spaudimas ir galutinis akcentas
Tarp Putino paskatų stabdyti karą – ir didėjantis spaudimas iš Vakarų, ypač iš Jungtinių Valstijų. Artėjant JAV prezidento rinkimams, parama Ukrainai tampa vis aktualesnė ir jautresnė politinė tema. Tai tik dar labiau verčia Kremlių skubėti – jei karas bus užbaigtas iki metų pabaigos, Putinas galėtų pristatyti jį kaip pergalingą užbaigimą ir vidaus auditorijai, ir išorės žiūrovams.
Ar tai realu? Kol kas tai – tik spėjimas, tačiau remiantis Ryan’o analize, jis pagrįstas faktais. Karas gali baigtis greičiau, nei tikėjomės. Tik ne dėl pergalės, o dėl išsekimo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.