Kiekvieną dieną susiduriame su daugybe stresinių situacijų, kurios tam tikru būdu daro įtaką mūsų psichinei sveikatai. Nuolatinis neigiamų emocijų slopinimas kenkia, tad reikia išmokti su jomis susitvarkyti.
Žinoma, galite pabandyti išvengti streso ir neimti visko į širdį, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai padaryti yra daug sunkiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kartais pyktis, liūdesys ar pasipiktinimas mus užklumpa netinkamu metu. Kaip tada nusiraminti?
1. Mėlyna šviesa
Tyrimai parodė, kad mėlyna šviesa padeda žmonėms greitai atsigauti po streso ir nervinio šoko. Pavyzdžiui, kai jums reikia greitai nusiraminti po kivirčo su artimaisiais ar konflikto su viršininku, mėlynas apšvietimas greitai normalizuos širdies ir smegenų veiklą ir jūs greit atsikratysite streso. Mokslininkai teigia, kad mėlyna šviesa skatina melatonino gamybą, kuris ne tik gerina miego kokybę, bet ir mažina kortizolio lygį, todėl protas greičiau atsipalaiduoja.
2. Raminanti muzika
Didžiosios Britanijos garso terapijos akademijos mokslininkai ryžosi sukurti dainą, kuri kuo greičiau nuramintų žmones ir jiems tai pavyktų. „Marconi Union“ daina „Weightless“ buvo įrašyta 2011 metais. Kompozicija, trunkanti šiek tiek daugiau nei 8 minutes, pripildyta įvairių garso efektų padeda greičiau nusiraminti. Muzikos ritmo ir harmonijos derinys veikia smegenų alfa bangas, kurios siejamos su atsipalaidavimu ir meditatyviu būsenos pojūčiu. Šią dainą galima naudoti ne tik streso metu, bet ir kaip kasdienę psichinės sveikatos rutiną.
3. Aromaterapija
Tam tikrų eterinių aliejų poveikį streso sumažinimui ne kartą įrodė tyrėjai. Rozmarino ir levandos kvapai sumažina nerimą ir susijaudinimą, padeda sumažinti širdies ritmą ir kraujospūdį. Be to, aromaterapija gali būti derinama su meditacija ar giliais kvėpavimo pratimais, sustiprinant jos poveikį. Aromaterapijos seansai gali padėti pagerinti nuotaiką, stimuliuoti smegenų veiklą ir skatinti kūrybiškumą.
Kvėpavimo technikos – natūrali ramybės „programa“
Vienas iš efektyviausių būdų greitai nusiraminti yra kontroliuojamas kvėpavimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gilaus ir lėto kvėpavimo praktika mažina streso hormono kortizolio lygį kraujyje ir normalizuoja širdies ritmą. Pavyzdžiui, 4–7–8 kvėpavimo metodas, kai įkvepiama 4 sekundes, sulaikoma kvėpavimas 7 sekundes ir iškvepiama 8 sekundes, padeda akimirksniu nuraminti nervų sistemą. Tokias technikas galima pritaikyti biure, namuose ar net keliaujant, nes jos nereikalauja jokių specialių priemonių. Be to, kvėpavimas į diafragmą skatina geresnį deguonies pasisavinimą ir ramina raumenų įtampą, kas dar labiau padeda atsipalaiduoti.
Fizinis aktyvumas – natūralus streso slopintuvas
Fizinė veikla yra vienas iš labiausiai moksliškai patvirtintų būdų sumažinti stresą ir nerimą. Net 10–15 minučių greito ėjimo ar lengvų pratimų pakanka, kad smegenyse padidėtų endorfinų ir serotonino lygis, o kūnas pradėtų atsipalaiduoti. Be to, sportas gerina miego kokybę, reguliuoja kraujospūdį ir padeda atstatyti emocinę pusiausvyrą po įtemptos dienos. Net paprasti tempimo pratimai ar kelios pritūpimų serijos biure gali padėti „išlaisvinti“ įtampą iš raumenų ir nuraminti protą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda sumažinti nerimo simptomus ilgalaikėje perspektyvoje, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą bei skatina psichologinį atsparumą stresinėms situacijoms.
Šie patarimai padės sustiprinti psichinę sveikatą, pagerinti nuotaiką ir atkurti ramybę net pačiose įtemptiausiose situacijose.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
