Mūsų mintyse neretai dominuoja neigiamumo šališkumas – tai yra polinkis sutelkti dėmesį į tai, kas negerai, kas nutiko blogai ar galėtų nepavykti. Šis neigiamas mąstymas dažnai pasireiškia mintimis, kurios mus žeidžia ir demotyvuoja:
- „Aš niekada nesu pakankamai geras.“
- „Mano vaikas nieko nepasieks.“
- „Aš liksiu šitame darbe visą gyvenimą.“
Toks mąstymas gali užvaldyti, sukelti beviltiškumo jausmą ir trukdyti matyti teigiamus dalykus. Norint įveikti šį polinkį, verta pasitelkti kognityvinės elgesio terapijos metodą, vadinamą „abejojimo klausimais“. Atsakydami į šiuos klausimus, galite atskleisti tikslesnę ir subalansuotą situacijos perspektyvą. Štai septyni klausimai, kurie gali padėti sustabdyti neigiamų minčių srautą
Neigiamas mąstymas: „Ar aš painioju jausmus su faktais?”
Stiprūs jausmai gali atrodyti labai tikroviški, tačiau tai, ką jaučiate, nebūtinai atspindi realybę. Pavyzdžiui: „Kad būčiau mylimas, turiu būti tobulas.“
Ši mintis skamba kaip faktas, tačiau iš tikrųjų slypi baimė, kad neįtikdami kitiems galite prarasti jų meilę ar pagarbą. Realybėje žmonės dažnai vertina mūsų pažeidžiamumą ir tikrumą labiau nei tariamą „tobulumą“.
Ar mano mintis yra faktas, ar įprotis?
Kaip ir elgesio įpročiai, mes taip pat formuojame mąstymo įpročius. Jei jūsų mintis yra faktas, ją galima pagrįsti objektyviais įrodymais. Tačiau jei tai tik senas įprotis, greičiausiai tai mintis, kuri nuolat kartojasi jūsų galvoje be realaus pagrindo.
Neigiamas mąstymas: „Ar mano mąstymas yra „viskas arba nieko“?”
„Viskas arba nieko“ mąstymas verčia situacijas matyti juodai baltai, be tarpinių atspalvių. Pavyzdžiui: „Aš negaliu pasitikėti savimi.“
Ar tikrai tai tiesa visose gyvenimo srityse? Galbūt pasitikite savimi darbe ar tvarkydami finansus, tačiau jaučiatės neužtikrintai tam tikrose šeimos situacijose. Pripažinimas, kad situacijos nėra visiškai vienodos, padeda matyti realybę aiškiau.
Ar aš painioju „galimą“ su „tikėtina“?
Kai kurios baimės gali būti įmanomos, bet ar jos tikėtinos? Pavyzdžiui: „Aš tikrai būsiu atleistas po šios prastos prezentacijos.“
Nors tokia baimė atrodo reali, labiau tikėtina, kad jūsų vadovai vertins ilgalaikę jūsų darbų kokybę, o ne vieną nesėkmę. Atskirti „galimą“ nuo „tikėtino“ gali padėti sumažinti nerimą.
Neigiamas mąstymas: Ar aš bandau skaityti kitų mintis?
Bandymas nuspėti, ką kiti galvoja, dažnai veda į klaidingas išvadas: „Jie visi mano, kad aš kvailas“, „Ji ilgai neatsako į žinutes, vadinasi, ji pyksta ant manęs.“
Jei neturite objektyvių įrodymų, tai tik prielaidos, kurios gali skatinti nereikalingą nerimą.
Ar aš pernelyg apibendrinu?
Pernelyg apibendrindami, mes remiamės keliais atvejais ir taikome juos visai savo patirčiai. Pavyzdžiui: „Niekas manęs nemyli“, „Visada viskas vyksta blogai.“ Pabandykite atkreipti dėmesį į situacijas, kurios prieštarauja šiems apibendrinimams. Tai padės matyti gyvenimą objektyviau.
Ką darau gerai?
Šis klausimas padeda nukreipti dėmesį nuo neigiamų minčių į teigiamus dalykus. Galbūt jūs jau parodėte kantrybę sudėtingoje situacijoje, palaikėte draugą ar įveikėte iššūkį darbe. Pripažinimas, kad darote teisingus žingsnius, padeda ugdyti sveiką pasitikėjimą savimi.
Ne viskas, ką galvojate, yra tiesa. Kai susiduriate su neigiamumu, sustokite ir užduokite sau šiuos klausimus. Kritiškai vertindami savo mintis, galite išsilaisvinti iš neigiamumo šališkumo ir pasiekti aiškesnį, subalansuotą požiūrį į save ir aplinką.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
