Net jei tavo darbas nėra fiziškai varginantis, psichologinis krūvis, bendravimas su kolegomis ar klientais bei atsakomybė už užduotis gali palikti tave visiškai išsekusį. Nors natūralu jaustis pavargus po ilgos darbo dienos, nuolatinis nuovargis ilgainiui gali peraugti į lėtinį pervargimą ar net perdegimo sindromą. Daugelis žmonių mano, kad kuo daugiau nuveiks, tuo greičiau pajus palengvėjimą ir pasitenkinimą, tačiau toks požiūris yra klaidingas. Kai žmogus patenka į perdegimo ciklą, papildomas krūvis tik dar labiau gilina nepilnavertiškumo jausmą ir nuovargį.
Laimei, egzistuoja moksliškai pagrįstos strategijos, kurios nereikalauja daug pastangų ir padeda atkurti energiją. Klinikinės ir sveikatos psichologės teigimu, tai nėra tiesiog madingi savipagalbos triukai – tai metodai, kurie remiasi tuo, kaip iš tiesų atsigauna mūsų kūnas ir smegenys.
Darbo dienos metu stebėk savo energijos lygį
Visos darbo dienos metu verta stebėti, kiek energijos sunaudoja skirtingos užduotys. Patariama jas suskirstyti į labai eikvojančias, vidutines ir mažai reikalaujančias. Kiekvieną rytą pagalvok, kiek energijos turi tądien, ir dieną planuok pagal realią savijautą, o ne pagal įsivaizduojamą produktyvumą. Toks požiūris padeda išvengti energijos „pertraukimų” ir geriau prisitaikyti prie savo natūralaus ritmo.
Naudok trumpas pertraukėles
Trumpi, bet dažni sustojimai gali būti veiksmingesni nei viena ilga pertrauka. Net ir penkių minučių sąmoningas sustojimas nuo darbo padeda pagerinti koncentraciją ir sumažinti nuovargį. Galima užsistatyti laikmatį, kad kas valandą atsitrauktum nuo darbo: pasivaikščiok, atsistok, prasitampyk ar trumpai pakvėpuok.
Darbo dienos metu palaikyk socialinius ryšius
Net jei nesi labai bendraujantis, paprasti socialiniai kontaktai darbo metu gali suteikti papildomos energijos. Pokalbiai su kolegomis, net ir trumpi, veikia kaip emocinio slėgio vožtuvai – padeda atsipalaiduoti ir atgauti dėmesį. Susitikus su kolega kavai ar pietums, trumpam nukreipiamas dėmesys nuo sudėtingų darbų į žmogišką bendravimą, kuris mažina įtampą.
Skirk laiko malonioms veikloms
Veiklos, kurios suteikia džiaugsmo ar atpalaiduoja, gali padėti atkurti energiją ir išvengti perdegimo. Nereikia laukti darbo dienos pabaigos – tokias veiklas galima įtraukti ir dienos eigoje. Pavyzdžiui, per trumpą pertrauką gali trumpai pasivaikščioti, paskaityti, užsirašyti kelias mintis ar tiesiog išgerti arbatos be telefono rankoje. Net kelių minučių poilsis gali turėti reikšmingą poveikį tavo nuotaikai ir savijautai vakare.
Susikurk darbo pabaigos ritualą
Aiški riba tarp darbo ir asmeninio laiko padeda smegenims atsijungti nuo įtampos ir geriau pailsėti. Nesvarbu, ar dirbi iš namų, ar biure – paprastas ritualas, kaip persirengimas, pasivaikščiojimas ar net šviesos pakeitimas kambaryje, signalizuoja smegenims, kad darbas baigėsi. Kuo dažniau tą ritualą kartosi, tuo greičiau įsijungs „poilsio režimas“.
Po darbo dienos įtrauk lengvą judesį
Po darbo norisi kristi į sofą, bet švelnus judėjimas – geresnė alternatyva. Lengvas pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai padeda sumažinti kortizolio – streso hormono – kiekį ir gerina savijautą. Tokia fizinė veikla turi būti atpalaiduojanti, o ne papildomai varginanti.
Praleisk laiką lauke
Po darbo verta bent trumpam išeiti į lauką. Saulės šviesa vakare padeda reguliuoti biologinį laikrodį, pagerina vakaro dėmesį ir miego kokybę. Grįžus iš darbo, net keliolika minučių gryname ore gali padaryti stebuklus – ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir užtikrina geresnį poilsį naktį.
Darbo dienos pabaigos nuovargis – visiškai natūralus reiškinys, tačiau svarbu neleisti jam užvaldyti kasdienybės. Įsiklausymas į save, energijos planavimas ir sąmoningas poilsis leidžia išlaikyti produktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir išvengti perdegimo. Viskas prasideda nuo mažų pokyčių – kartais pakanka tik kelių minučių pauzės, kad jaustumeis geriau.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
