Ar įmanoma, kad toks kasdienis įprotis kaip kavos vartojimas gali turėti įtakos tam, kaip greitai sensta mūsų ląstelės? Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad taip – ir rezultatai pribloškiantys. Mokslininkai nustatė, kad vidutinis kavos kiekis gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu, net žmonėms, turintiems rimtų psichikos sutrikimų. Tai atveria visiškai naują požiūrį į gėrimą, kurį daugelis mėgstame nuo ankstyvo ryto.
Kaip kavos vartojimas gali paveikti ląstelių senėjimą?
Tyrime dalyvavo daugiau nei 400 žmonių, sergančių šizofrenijos spektro ar afektiniais sutrikimais. Mokslininkai tyrė jų telomerų ilgį – tai tarsi chromosomų „apsauginiai dangteliai“, trumpėjantys su kiekvienu gyvenimo etapu ir atspindintys ląstelių senėjimą. Rezultatai parodė, kad vidutinis kavos vartojimas (iki keturių puodelių per dieną) buvo susijęs su ilgesniais telomerais. Kitaip tariant, šių dalyvių biologinis amžius buvo maždaug penkeriais metais „jaunesnis“ nei tų, kurie kavos nevartojo.
Kodėl vidutinis kavos vartojimas toks naudingas?
Tyrėjai atsižvelgė į daugybę veiksnių – amžių, lytį, gydymą ir ypač rūkymą, kuris žinomas kaip telomerus trumpinantis įprotis. Net ir įvertinus visus šiuos aspektus, ryšys tarp lėtesnio senėjimo ir kavos vartojimo išliko aiškus. Manoma, kad svarbų vaidmenį čia gali atlikti kavos antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės, padedančios apsaugoti telomerus nuo žalos.
Kada kava praranda naudą?
Mokslininkai pastebėjo aiškų ribos efektą. Tie, kurie kasdien suvartodavo penkis ar daugiau puodelių kavos, šio teigiamo poveikio nebeturėjo. Tai suprantama – pernelyg didelis kavos vartojimas gali sukelti miego sutrikimų, nerimą ar įtampos padidėjimą, todėl galimi privalumai paprasčiausiai išnyksta.
Taip pat skaitykite
Ar galima teigti, kad kava lėtina senėjimą?
Svarbu pabrėžti, kad tyrimas buvo stebimasis, o tai reiškia, kad jis atskleidė tik statistinį ryšį. Tai nereiškia, kad būtent kavos vartojimas tiesiogiai sulėtina telomerų trumpėjimą. Gali egzistuoti ir kitų veiksnių, kurių mokslininkai dar neištyrė. Vis dėlto tyrimas atskleidžia intriguojančią hipotezę, kuri gali būti puiki kryptis tolimesniems moksliniams ieškojimams.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
