Lietuvoje artėja reikšmingas pokytis – antrosios pakopos pensijų sistemos liberalizavimas. Nuo 2026 metų gyventojai galės patys nuspręsti, ar tęsti kaupimą, ar atsiimti sukauptas lėšas. Tūkstančiai žmonių jau dabar svarsto, ką daryti su būsimai atlaisvintais pinigais, kad šie neprarastų vertės ir atneštų finansinės naudos ateityje. Ši reforma ne tik kelia klausimų, bet ir suteikia galimybę iš esmės peržiūrėti savo finansinę strategiją.
Gyventojai ieško, kur nukreipti lėšas
Socialinių tinklų grupėse ir investuotojų forumuose netrūksta diskusijų apie tai, kaip protingiausiai panaudoti galimai atsiimamus pinigus. Antrosios pakopos reforma įžiebė antrąją finansinio raštingumo bangą – vis daugiau lietuvių domisi investicijomis, taupymo įrankiais ir galimybėmis užtikrinti saugesnę senatvę.
Dažniausiai minimos investavimo kryptys yra akcijos ir biržoje prekiaujami fondai (ETF), tokie kaip populiarusis „Vanguard FTSE All-World“ (VWCE). Tai priemonės, kurios gali duoti solidžią grąžą, tačiau kartu reikalauja žinių ir pasirengimo atlaikyti rinkos svyravimus.
Kita kryptis – terminuoti indėliai, patrauklūs dėl saugumo ir valstybės garantijų iki 100 tūkst. eurų. Nors jų grąža nedidelė, tai stabilus pasirinkimas tiems, kuriems rizika nepriimtina.
Vis dar populiarus ir auksas – istoriškai laikomas apsauga nuo infliacijos ir ekonominių krizių. Nors jo vertė taip pat gali svyruoti, investuotojai jį vertina kaip ilgalaikį turto išsaugojimo būdą.
Dalis gyventojų pinigus planuoja nukreipti į nekilnojamąjį turtą. Net ir nedidelės pensijų lėšos gali tapti pradiniu įnašu įsigyjant būstą nuomai, žemės sklypą ar komercines patalpas. Tiesa, NT investicijos reikalauja ne tik kapitalo, bet ir laiko jo priežiūrai.
Pirmas žingsnis – asmeninis biudžetas
Norint pradėti investuoti, pirmiausia reikia žinoti savo finansines galimybes. Ekspertai pataria peržiūrėti pastarųjų mėnesių išlaidas ir suskirstyti jas į tris kategorijas: būtinas (maistas, būstas, transportas), kintamas (pramogos, dovanos) ir nenumatytas.
Tokiu būdu galima pamatyti, kur dingsta pinigai, ir atrasti papildomų sumų investavimui. Net atsisakius kelių įpročių, pavyzdžiui, kasdienės kavos kavinėje ar impulsyvių pirkinių, kas mėnesį galima sutaupyti 50–100 eurų – pakankamai, kad pradėtumėte investuoti.
Technologijos gali palengvinti šį procesą. Populiarios biudžeto sekimo programėlės, tokios kaip „Wallet“ ar „AndroMoney“, leidžia automatiškai kategorizuoti išlaidas ir sekti pažangą siekiant finansinių tikslų. Kai kurie gyventojai renkasi paprastą „Excel“ lentelę, kuri taip pat efektyviai padeda išlaikyti kontrolę.
Investavimas prasideda nuo žinių
Finansinis raštingumas – kertinis sėkmingų investicijų akmuo. Pradėti galima nuo lengvai skaitomų knygų, tokių kaip Morgano Housel „Pinigų psichologija“, J.L. Collinso „Paprastas praturtėjimo kelias“ ar Warreno Buffetto biografija „Sniego gniūžtė“. Jos padeda suprasti ne tik finansų mechanizmus, bet ir mūsų pačių santykį su pinigais.
Be knygų, verta klausytis tinklalaidžių ar stebėti „YouTube“ kanalus, kuriuose finansų specialistai aiškiai pristato investavimo strategijas, aptaria rinkos naujienas ir pateikia realių pavyzdžių. Tai ne tik įkvepia, bet ir padeda priimti labiau pagrįstus sprendimus.
Jeigu kyla klausimų dėl investavimo galimybių ar terminuotų indėlių, verta pradėti nuo patikimų informacijos šaltinių. Pirmiausia galima kreiptis į savo banką ar kredito uniją – jų konsultantai gali paaiškinti skirtingų produktų sąlygas, rizikas ir galimas grąžas. Finansų maklerio įmonės bei licencijuoti investavimo konsultantai padės sudaryti individualų planą, atsižvelgiant į jūsų amžių, rizikos toleranciją ir tikslus.
Taip pat verta apsilankyti Lietuvos banko interneto svetainėje, kur pateikiami aiškūs paaiškinimai apie investicinius produktus, draudimo sistemas bei rizikos vertinimą. Norintiems gauti daugiau praktinių patarimų, naudingos gali būti ir investavimo bendruomenės internete, tokios kaip „Facebook“ grupės „Inwest“, „Investavimas ir finansai“ ar „Reddit“ forumai, kur patirtimi dalijasi įvairaus lygio investuotojai.
Nuoseklumas – ilgalaikės sėkmės garantas
Investavimas nėra vienkartinis veiksmas – tai įprotis, kuris turėtų tapti gyvenimo būdu. Ekspertai rekomenduoja kas mėnesį atsidėti bent 10 proc. pajamų ir pervesti juos į pasirinktą investicinę priemonę ar taupomąją sąskaitą.
Net jei pradedate nuo 100 eurų per mėnesį, svarbiausia – nuoseklumas. Kiekvienas euras gali būti įdarbintas, o pradėjus anksti, net ir nedidelės sumos per ilgą laiką gali virsti solidžiu kapitalu.
Lietuvoje vis labiau matyti, kad žmonės suvokia: finansinė nepriklausomybė nėra tik turtingųjų privilegija. Ji prasideda nuo mažų žingsnių, tvirtų įpročių ir noro savo pinigus valdyti taip pat atsakingai, kaip savo laiką ar sveikatą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
