Europa šiandien gyvena pavojingoje ramybės zonoje. Oficialūs pareiškimai ir žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos diversijos ir sabotažų kampanija, ypač sustiprėjusi po 2022 metų, vis dar kelia didžiulę grėsmę. Nors pastaruoju metu iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įtampos sumažėjo, ekspertai perspėja – tai gali būti tik tyla prieš naują audrą. 2024-ieji pažymėti ne tik agresyviu informaciniu karu, bet ir išaugusiu fizinių sabotažo veiksmų skaičiumi visoje Europoje.
Slapti karai be fronto linijų
Liepos 21-ąją Vokietijos karinės kontržvalgybos tarnybos vadovė Martina Rosenberg įspėjo apie „ryškų šnipinėjimo ir hibridinių veiksmų atvejų augimą“. Šis pasisakymas – ne atsitiktinumas. Vos prieš kelias dienas Jungtinė Karalystė paskelbė sankcijas 18-ai Rusijos žvalgybos pareigūnų, pavadindama jų veiklą „neatsakinga, destruktyvia ir destabilizuojančia“.
Tai tik naujausi ženklai, kad Rusija aktyviai vykdo slapto poveikio operacijas Europoje – nuo propagandos ir kibernetinių atakų iki fizinio sabotažo infrastruktūros objektuose. Britų vyriausybė pabrėžia, jog šios operacijos vykdomos ne tik jų teritorijoje, bet ir visame pasaulyje. Tai rodo plačią ir ilgalaikę strategiją.
IISS ataskaita: nuo diversijų iki griovimų
Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) ekspertai Charlie Edwards ir Nate Seidenstein naujoje ataskaitoje analizuoja Rusijos diversijų Europoje taktiką. Jie išryškina, kad nuo 2022 metų pastebimai išaugo sabotažo atvejų skaičius – daugiausia prieš karinę ir energetinę infrastruktūrą. Šie veiksmai dažnai vykdomi ne tiesiogiai, o per vietinius bendrininkus, dezinformacijos kanalus ir net samdomus asmenis.
Šokiruojantis faktas – kai kurie iš šių incidentų atskleidžiami tik praėjus mėnesiams. Tai rodo, kaip sunku susekti šias veiklas ir kaip profesionaliai jos planuojamos. Tyrime teigiama, kad net ir šiuo metu, kai iš pirmo žvilgsnio atrodo ramu, Rusija gali ruoštis naujam sabotažo bangos etapui.
Tiksinti bomba: kodėl dabar tylu?
Nors 2025 m. pirmoji pusė atrodo santykinai rami, ekspertai įspėja – tai gali būti strateginė pauzė. Sabotažo operacijos dažnai vykdomos bangomis, atsižvelgiant į politinę situaciją, pasirinkimų kalendorius ir tarptautinį spaudimą. Laikinas aktyvumo sumažėjimas gali būti susijęs su pasirengimu didesniam veiksmų mastui arba bandymu išvengti dėmesio artėjant svarbiems geopolitiniams sprendimams.
Be to, Europa vis dar pažeidžiama. Dalis infrastruktūros lieka neapsaugota, o visuomenės atsparumas informacinėms manipuliacijoms – ribotas. Tai puiki terpė kibernetinėms atakoms, melagienoms ir net fiziniams išpuoliams, kurių tikslas – ne tik pakenkti, bet ir sukelti paniką, išbalansuoti demokratines sistemas.
Europa turi pabusti
Šie įspėjimai nėra skirti sukelti baimę – jie skirti mobilizuoti. Hibridinis karas, kurį vykdo Rusija, reikalauja ne tik žvalgybos ir saugumo institucijų budrumo, bet ir visuomenės sąmoningumo. Kovoti su diversijomis reiškia stiprinti ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir informacinę erdvę.
Europos valstybės, ypač NATO ir ES narės, jau imasi veiksmų – stiprinamos sienų apsaugos, aktyviau bendradarbiaujama žvalgybos srityje, kuriamos greitojo reagavimo komandos. Visgi, tai tik pradžia. Jei visuomenė liks abejinga, net ir geriausia saugumo sistema gali nesuveikti.
Sabotažo pavojus – ne teorija
Rusijos veiksmų pobūdis rodo, kad sabotažas tapo nuolatiniu įrankiu jos užsienio politikoje. Tai ne vien atskiri incidentai – tai strategija. Ji pagrįsta ilgalaikiu planavimu, psichologiniu poveikiu ir technologijų išnaudojimu.
Todėl Europos gyventojai turi būti informuoti, kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir remti priemones, stiprinančias nacionalinį ir bendrąjį saugumą. Nes hibridinis karas vyksta čia ir dabar – net jei kulkų nesigirdi.
Didžiausios rizikos taškai Europoje
- Jungtinė Karalystė: granuliavusios humanitarines siuntas degėjančiais paketais DHL sandėliuose Birmingham’e ir Londone. Vienu atveju įsipainiojo grupuotė, susieta su Wagner grupe, per Telegramą sudariusi sabotažo planą prieš Ukrainą remiančią logistiką.
- Vokietija: 2024 liepos mėn. paketas su degiu įtaisu užsiliepsnojo Leipcigo DHL centre, kuris galėjo patekti į oro krovinį. Vidinis tyrimas nustatė galimą Rusijos GRU sąsają su incidentu.
- Lietuva: 2024 gegužės mėn. Vilniuje padegtame IKEA sandėlyje susidariusių požymių analizė rodo glaudžius ryšius su Rusijos diversantų grupuotėmis – teisėsauga pateikė tai kaip teroro aktą.
- Lenkija: karo gamyklų ir prekybos centrų gaisravietės (pvz., Varšuvoje) siejamos su Rusijos samdomų sabotažo grupių veikla, vienas iš planuotojų sulaikytas su dokumentais, patvirtinančiais ryšį su rusų žvalgyba.
- Estija ir Prancūzija: automobilių vandalizmas Taline (politikų turtui) ir antisemitiniai grafitai bei simboliniai šarvojimo karstai prie Eifelio bokšto Prancūzijoje – dalis psichologinės operacijos siekiant sėti viešą baimę ir įtampą.
- Baltijos jūros regionas: incidentų serija su povandeniniais kabeliais. 2024 m. lapkričio viduryje nutrūko du ryšio kabeliai BCS East‑West Interlink ir C‑Lion1; gruodžio pabaigoje Estlink‑2 galios kabelis tarp Estijos ir Suomijos nutrūko – abi situacijos buvo tiriamos dėl galimų grubaus tyčinio sabotažo įrodymų.
Slapti ginklai be kulkų: kaip veikia Rusijos sabotažo taktika
Rusijos vykdomas sabotažas Europoje nėra tik spontaniški padegimai ar atsitiktiniai išpuoliai – tai strategiškai suplanuota operacijų grandinė, kurios pagrindas – netradicinės taktikos ir atsargiai parinkti vykdytojai. Ekspertų teigimu, šios diversinės veiklos metodai kinta, bet pagrindinis tikslas lieka tas pats: destabilizuoti ir išbalansuoti Europą iš vidaus.
Vienas dažniausiai naudojamų metodų – pasitelkti tarpininkus. Rusijos žvalgybos struktūros verbuoja asmenis su kriminaline praeitimi arba finansiniais sunkumais, kuriuos lengva paveikti. Tokie žmonės dažnai veikia per Telegram kanalus ar kitus uždarus ryšio tinklus, gaudami konkrečias instrukcijas ir pažadus apie atlyginimą kriptovaliuta. Šis metodas padeda išvengti tiesioginio ryšio tarp vykdytojo ir užsakovo, o tai apsunkina teisėsaugos darbą.
Tarp populiariausių sabotažo taktikų – specialiai paruoštos siuntos su pavojingomis medžiagomis. Vienas dažnai minimas pavyzdys – iš pažiūros nekalti masažuokliai, kuriuose paslėpti degūs magnio komponentai. Tokie prietaisai, siunčiami oro transportu ar per logistikos centrus, galėjo sukelti gaisrus ar sprogimus, jei būtų suveikę reikiamu momentu. Tai – itin pavojingas sabotažo būdas, kurį sunku aptikti iš anksto.
Geografiškai Rusijos hibridinis karas aprėpia vis didesnį žemėlapio plotą. Pradžioje daugiausia diversijų fiksuota Baltijos šalyse ir Lenkijoje – valstybėse, kurios itin aktyviai remia Ukrainą ir yra strategiškai svarbios NATO. Tačiau pastaruoju metu dėmesys nukrypo į Vokietiją, Prancūziją bei Jungtinę Karalystę, kur sabotažo mastas išaugo tiek prieš logistikos, tiek prieš energetikos infrastruktūrą. Tai rodo, kad Rusija taikosi ne tik į rytinį, bet ir į vakarų Europos stuburą.
Galiausiai, visos šios priemonės tarnauja didesniam tikslui – sugriauti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, paskleisti baimę, sumažinti visuomenės paramą Ukrainai bei susilpninti NATO ir ES solidarumą. Sabotažas tampa ne tik fiziniu išpuoliu, bet ir psichologiniu ginklu, kurio taikinys – europiečių vienybė ir saugumo jausmas.
Žemėlapis – daugiau nei geografija: ką jis atskleidžia apie hibridinį karą?
Aukščiau pateikta žemėlapio vizualizacija ne tik parodo geografinę diversijų ir išpuolių lokaciją, bet ir padeda geriau suvokti naujos kartos hibridinį karą, vykstantį be tradicinių fronto linijų. Incidentai – nuo diversijų ir padegimų iki žiniasklaidos manipuliacijų bei infrastruktūros trikdžių – daugiausiai sutelkti tose vietose, kurios yra svarbios karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai organizavimui ir Europos valstybių saugumui.
Incidentų tankis žemėlapyje tiesiogiai atspindi Rusijos karinės žvalgybos GRU koordinuojamas operacijas. Šie išpuoliai nėra atsitiktiniai, bet sudaro ilgalaikę strateginę kampaniją, siekiančią destabilizuoti paramos tinklus ir pažeisti Europos saugumo pamatą. Tokia išvada patvirtinama tiek mokslininkų, tiek saugumo ekspertų tyrimuose (hozint.com, Leiden University Staff, recordedfuture.com).
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
