Lapkritis Lietuvoje – metas, kai lauko termometras vis dažniau rodo nulį, o šilumos mygtukai daugiabučiuose sukami į aukštesnę padėtį. Tačiau kartu su šiluma į namus ateina ir sąskaitos, kurios kasmet verčia ieškoti būdų, kaip šildytis pigiau. Energetikos ekspertai primena: sąskaitų dydį lemia ne tik šilumos tiekėjas, bet ir mūsų elgesys namuose.
Šildymo sistemų specialistas Norbertas Vinogradskis, dalyvavęs laidoje „Halo tu Polsat“, pateikė paprastus, bet itin veiksmingus patarimus, kurie pritaikomi ir Lietuvos gyventojams. Pasak jo, protingas šildymas – tai ne taupymas komforto sąskaita, o energijos švaistymo mažinimas.
Radiatorių paruošimas: mažas veiksmas, didelis rezultatas
Specialistas pabrėžia: prieš prasidedant šildymo sezonui būtina patikrinti ir išleisti orą iš radiatorių. Jei radiatorius šyla tik viršuje, o apačia išlieka vėsi – tai aiškus ženklas, kad sistemoje yra oro. Tokiu atveju reikia atsukti radiatoriaus oro išleidimo vožtuvą (dažniausiai mažas metalinis varžtas šone) ir palaukti, kol pradės tekėti vanduo. Tai reiškia, kad oras pašalintas, o šildymas veiks tolygiai.
Svarbu: radiatorių jokiu būdu negalima užkrauti baldais ar uždengti užuolaidomis. Net 70 % šilumos jis perduoda per konvekciją – tai yra per oro cirkuliaciją, o ne spinduliavimą. Tad jei uždengiame radiatorius, trukdome šilumai pasiskirstyti, o katilinė arba centrinė sistema priversta dirbti stipriau – vadinasi, brangiau.
Taip pat skaitykite
Temperatūros reguliavimas: kiekvienas laipsnis svarbus
Norbertas Vinogradskis primena, kad šilumos kiekį patalpoje reguliuoja termostatinės galvutės, o jų skalė nėra tik dekoratyvinė. Kiekvienas skaičius atitinka tam tikrą temperatūrą:
- „2“ – apie 16–17 °C,
- „3“ – 20 °C (tinkama svetainėms ir miegamiesiems),
- „4“ – 24 °C (optimali vonios kambariui),
- „5“ – beveik 28 °C, dažniausiai naudojama tik trumpam, kai reikia greitai sušildyti patalpą.
„Jei žmogus visus radiatorius nustato vienodai – pavyzdžiui, penketuką visame bute – jis iš esmės šildo orą, kuris išeina per ventiliacijos angas“, – aiškina ekspertas. Pasak jo, kiekvienas papildomas laipsnis reiškia iki 6 % didesnes sąskaitas, tad optimalus komfortas pasiekiamas tada, kai temperatūra kiekvienoje zonoje pritaikyta pagal poreikius.
Langų sandarumas – tylusis sąskaitų priešas
Dar viena dažna klaida – prastai sandarinti langai. Specialistai primena, kad žiemos režimu langai turi būti sandariai prispausti prie rėmo. Dauguma modernių langų turi reguliavimo ekscentrikus, kuriuos galima pasukti „Torx“ arba šešiakampiu raktu – vasarą jie leidžia daugiau oro, žiemą – sandariau užspaudžia tarpines.
Jei guminės tarpinės susidėvėjusios, jas būtina pakeisti. „Per susenusias tarpines šiluma tiesiog pabėga. Tinkamai sureguliavus langus ir atnaujinus tarpines, sutaupoma iki 10 % šilumos energijos“, – pabrėžia Vinogradskis.
Vėdinimas: trumpai, bet intensyviai
Vienas didžiausių mitų – kad žiemą geriausia vėdinti vos pravėrus langą. Pasak eksperto, taip daroma klaidingai. „Jei laikome langą pravertą visą dieną, radiatorius dirba be perstojo, bandydamas kompensuoti šilumos nuostolius“, – aiškina jis.
Tinkamas būdas: visiškai atidaryti langą 5–10 minučių, prieš tai užsukus radiatorių, o po to jį vėl įjungti. Tokiu būdu oras greitai pasikeičia, bet sienos ir baldai išlieka šilti, tad energijos sunaudojama mažiau.
Išmanus šildymas – investicija, kuri atsiperka greitai
Norbertas Vinogradskis taip pat akcentuoja išmaniųjų termostatų privalumus. Jie leidžia automatiškai reguliuoti temperatūrą pagal paros laiką arba net per išmanųjį telefoną.
Pavyzdžiui, ryte galima nustatyti 21 °C, dieną – sumažinti iki 18 °C, kai visi išvykę į darbą, o vakare vėl pakelti iki 22 °C. Toks automatizuotas ciklas ne tik patogus, bet ir ekonomiškas. „Tokios sistemos kainuoja apie 200 eurų, bet esant nuolat brangstančiai energijai, jos atsiperka vos per kelis sezonus“, – pabrėžia specialistas.
Taip pat skaitykite
Dar vienas privalumas – automatinis lango aptikimas. Kai termostatas pajunta, kad atidarytas langas, jis automatiškai išjungia radiatorių, kad šiluma nebūtų leidžiama lauk. Tai paprasta, bet itin veiksminga funkcija, kuri gali sutaupyti dar kelis procentus šildymo išlaidų.
Kaip Lietuvoje mažinti šildymo kainą socialiai jautriems gyventojams
Nuo šių metų lapkričio Lietuvoje startavo šildymo kompensacijų paraiškų priėmimas, skirtas mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Panašiai kaip Lenkijoje veikiantys šildymo čekiai, kompensacijos siekia kelis šimtus eurų per sezoną ir padeda sumažinti išlaidas būtiniausioms paslaugoms. Paraiškas galima teikti savivaldybių socialinės paramos skyriuose.
Tačiau ekspertai primena: kompensacija nėra sprendimas, o tik laikinas palengvinimas. Tikrasis taupymas prasideda tada, kai žmonės išmoksta šildytis protingai – reguliuoja šilumą, tikrina radiatorius, sandarina langus ir vėdina trumpai, bet efektyviai.
Šiluma prasideda nuo atsakomybės
Šildymo sąskaitas lemia ne tik kuro kainos ar tiekėjų sprendimai, bet ir mūsų įpročiai. Kiekvienas radiatorius, kiekvienas atidarytas langas ir kiekviena uždanga ant šilumos šaltinio gali kainuoti brangiai. Tačiau gera žinia ta, kad taupyti galima iš karto, be didelių investicijų – tereikia žinoti, ką daryti ir kodėl.
Ši žiema, kaip ir kiekviena, bus išbandymas mūsų piniginei, bet kartu – galimybė įrodyti, kad energijos sąmoningumas gali būti ne tik madingas, bet ir finansiškai naudingas įprotis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
