Sušalusių dienų ir šildymo sezono pradžia reiškia, kad kambiniai augalai pereina į ramybės fazę, kuri reikalauja tam tikrų priežiūros pokyčių. Tręšimas žiemą gali būti rizikingas, nes netinkami trąšų kiekiai ar netinkami produktai gali pažeisti šaknis, sukelti grybų susidarymą arba augalo išsekimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokius trąšų tipus reikia rinktis kambiniams augalams šaltuoju metų laiku ir kurių medžiagų geriau vengti.
Kokių trąšų vengti žiemą
Dažniausia klaida, kurią daro augalų savininkai, yra tęsti tręšimą nuo lapkričio iki kovo mėnesio, kai augalai yra ramybės būsenoje. Dėl sulėtėjusių medžiagų apykaitos procesų maistinės medžiagos nėra įsisavinamos ir kaupiasi dirvožemyje druskų pavidalu, kas gali sukelti šaknų nudegimus.
Pagrindinė taisyklė: žiemos laikotarpiu tręšti kambinius augalus yra draudžiama. Ypač tai taikoma augalams, kurie yra gilioje ramybės fazėje. Tai yra gumbiniai ir svogūniniai augalai, tokie kaip hippeastrum (amaryllis), kaladiumas ir gloxinia, kurie arba visiškai numeta lapus, arba žymiai sulėtina savo veiklą. Taip pat tręšti nerekomenduojama kaktusų ir sukulentų (pvz., echeveria, sedum), kurie žiemą ilsisi sausame mikroklimate.
Be to, nereikėtų tręšti ir neseniai persodintų augalų, nes šviežias dirvožemis jau turi reikiamą mineralų kiekį. Perteklinės trąšos gali sukelti cheminius nudegimus šaknų sistemoje.
Taip pat skaitykite
Kita taisyklė: sergantiems ir silpniems augalams tręšimas yra nepageidaujamas, nes jis tik apkrauna jų silpnėjančią imuninę sistemą. Pirmiausia reikia pasirūpinti augalo gydymu ir tik tada galvoti apie tręšimą.
Kodėl „liaudiški“ trąšų metodai neveikia?
Nors daugelis žmonių mėgsta naudoti organines medžiagas, tokias kaip kavos tirščiai ar kiaušinių lukštai, šie metodai gali pakenkti augalų sveikatai.
Kavos tirščiai ir arbatos lapai
Žiemą, kai dirvožemis džiūsta lėčiau, kavos tirščiai ar arbatos lapai gali sukelti dirvožemio rūgimo ir fermentacijos procesus. Tai sukuria idealias sąlygas kenksmingoms mikrofloroms ir grybams, taip pat pritraukia dirvožemio kenkėjus, pvz., grybelinius blusas, kurie yra pavojingi silpniems augalams.
Kiaušinių lukštai
Kiaušinių lukštai beveik visiškai sudaryti iš kalcio karbonato, kuris stipriai šarmina dirvožemį. Tai gali sukelti chlorozę (lapų pageltimą) augalams, kuriems reikia rūgščios aplinkos, pavyzdžiui, violetams, gardenijoms ar azalijoms.
Aukšta azoto koncentracija
Azotas skatina žaliosios masės augimą. Žiemą, trūkstant natūralios šviesos, šis augimas bus silpnas ir ištįsęs, o tai gali išvarginti augalą ir padaryti jį pažeidžiamą kenkėjams bei ligoms.
Kokios trąšos veiksmingos žiemą?
Jei jūsų augalai žiemą toliau žydi (orchidėjos, ciklamenai) arba aktyviai auga (monstros, fikusai), jiems reikalingas minimalus, bet subalansuotas tręšimas. Žiemą svarbu sumažinti azoto kiekį ir daugiau dėmesio skirti kitoms maistinėms medžiagoms:
- Fosforas – pagrindinė maistinė medžiaga šaknų sistemos vystymuisi, kuri palaiko augalų sveikatą stresinėse situacijose.
- Kalio – stiprina augalų atsparumą grybelinėms ligoms, kas labai svarbu, kai temperatūra svyruoja.
- Sukcininė rūgštis – natūralus stimuliatorius, padedantis stiprinti imunitetą ir pagerinti drėgmės įsisavinimą.
Geriausia rinktis aukštos kokybės biofertilizatorius arba specializuotas žiemai skirtas trąšas, tačiau svarbu nepersistengti: tręšti reikėtų ne daugiau nei kartą per 4–6 savaites ir tik 50% vasaros trąšų normos.
Visada atminkite, kad tręšti niekada negalima ant sausos žemės. Prieš tręšiant augalą, būtina jį gausiai laistyti švariu vandeniu.
Išvada
Žiemą tręšimas kambiniams augalams turi būti itin atsargus. Rinkitės tik tinkamas trąšas, laikykitės rekomenduojamų dozių ir nepamirškite apie augalų ramybę.
