Kalbėjimasis su augintiniais dažnai laikomas keistu įpročiu, tačiau mokslas rodo, kad tai ne tik normalu – tai gali būti ženklas apie jūsų aukštą emocinį intelektą ir empatiją. Šimtmečius žmonės gyvena šalia šunų ir kačių, dalijasi su jais ne tik gyvenamąja erdve, bet ir jausmais, emocijomis, o kartais net mintimis. Ir nors gyvūnai dažniausiai nesupranta mūsų žodžių prasmės, mes vis tiek kalbamės su jais – ir tam yra rimta priežastis.
Empatija – gebėjimas jausti kitus
Psichologijos ekspertas Lachlan Brown, tiriantis žmonių bendravimą su gyvūnais, pastebėjo, kad tie, kurie dažnai kalbasi su savo augintiniais, pasižymi ypatinga empatija. Empatija, kitaip tariant, yra gebėjimas suprasti ir pajusti kitų emocijas. Šių žmonių augintiniai buvo tarsi veidrodis – jie jautė, kada gyvūnas laimingas, neramus ar susierzinęs, ir gebėjo tinkamai reaguoti.
Tokia empatija pasireikšdavo tiek švelniais glėbiais, tiek raminančiu balsu, padedančiu augintiniui jaustis saugiai ir mylimam. Brown taip pat pastebėjo, kad tokie žmonės dažniausiai rodo didesnę empatiją ir kitų žmonių atžvilgiu, tad jų jautrumas nesibaigia ties gyvūnais.
Emocinis intelektas – mokėjimas suprasti save ir kitus
Kitas svarbus požymis, kurį Brown nustatė, yra aukštas emocinis intelektas. Šį terminą 1990 metais įvedė psichologai Peter Salovey ir John Mayer, apibūdindami jį kaip gebėjimą atpažinti ir reguliuoti savo ir kitų emocijas bei naudoti jas sprendimų priėmimui ir veiksmams. Daniel Goleman pabrėžė, kad šis gebėjimas formuojasi nuo vaikystės, o tie, kurie nuo mažens rodo aukštą emocinį intelektą, įskaitant santykius su gyvūnais, greičiausiai išlaiko šias savybes ir suaugę.
Vaikai, kurie užauga šalia augintinių ir kalbasi su jais, taip pat gerina savo bendravimo įgūdžius ir empatiją, o tai gali turėti ilgalaikį poveikį jų socialiniam gyvenimui ir emociniam vystymuisi.
Dėmesingumas ir meilė gamtai
Brown pastebi, kad žmonės, kurie kalbasi su savo augintiniais, dažnai pasižymi aukštu dėmesingumu (mindfulness). Jie geba būti visiškai įsitraukę į dabartinį momentą, sutelkti dėmesį į gyvūno buvimą ir taip sumažinti stresą bei nerimą. Toks buvimas „čia ir dabar“ padeda ne tik gyvūnui jaustis saugiau, bet ir patiems savininkams atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir pagerinti nuotaiką.
Be to, tie, kurie aktyviai bendrauja su savo gyvūnais, dažnai demonstruoja jautrumą gamtos grožiui ir jos išsaugojimui. Rūpinimasis gyvūnais dažnai siejasi su noru saugoti aplinką, auginti augalus, globoti kitus gyvus organizmus. Toks požiūris rodo, kad empatija ir rūpestis nesibaigia ties augintiniu – jie atsispindi santykiuose su žmonėmis ir gamta aplink mus.
Kalbėjimasis su gyvūnais – daug daugiau nei žaidimas
Kalbėti su šunimi ar kate – tai ne tik malonus įprotis ar žaidimas. Tyrimai rodo, kad tai gali padėti sumažinti stresą, kovoti su vienatve, gerinti nuotaiką ir stiprinti emocinius ryšius. Tokiu būdu formuojamas gilus santykis, grindžiamas dėmesiu, rūpesčiu ir tarpusavio supratimu. Brown tyrimai rodo, kad tie, kurie reguliariai kalbasi su savo augintiniais, turi išskirtinį gebėjimą pastebėti kitų poreikius ir jausti atsakomybę už savo aplinką bei artimuosius.
Šis elgesys rodo, kad kalbėjimasis su gyvūnais nėra kvailystė ar keistumas – tai ženklas, kad žmogus turi aukštą emocinę brandą, empatiją ir gebėjimą gyventi sąmoningai, dėmesingai ir rūpestingai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
