Kaliningradas – tai nepaprasta teritorija. Iš pirmo žvilgsnio – strategiškai svarbus Rusijos placdarmas Baltijos jūros pakrantėje, o kartu – tikra galvos skausmo zona pačiai Maskvai. Šis anklavas, atskirtas nuo Rusijos sausumos, jau dešimtmečius balansuoja tarp karinės galios simbolio ir logistikos bei energetinės priklausomybės problemos.
Iš Karaliaučiaus iki Kaliningrado
Ši teritorija ne visada priklausė Rusijai. Miestas, kurį lietuviai vadino Karaliaučiumi, o vokiečiai – Königsbergu, buvo įkurtas kaip Kryžiuočių ordino tvirtovė XIII amžiuje. Jis tapo Rytų Prūsijos širdimi, kur karūnuoti karaliai, o vėliau – mokslo ir kultūros židiniu. Čia buvo išverstas pirmasis Naujojo Testamento tekstas į lenkų kalbą, išleista pirmoji lietuviška knyga, o miestą garsino tokie intelektualai kaip filosofas Immanuelis Kantas ar politikos teoretikė Hannah Arendt.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga viską pakeitė. Miestą sugriovė bombardavimai, vėliau jis atiteko Sovietų Sąjungai ir buvo pavadintas Kaliningradu – bolševiko Michailo Kalinino garbei. Vokiečių gyventojai buvo išvyti arba pabėgo, o jų vietą užėmė atvykėliai iš įvairių sovietinių respublikų. Stalinas net svarstė prijungti šią teritoriją prie Lietuvos TSR, tačiau galiausiai pasirinko paversti ją simboliniu buferiu tarp Baltijos šalių ir Vakarų.
Strateginė karinė bazė
Šaltojo karo metais Kaliningradas tapo viena labiausiai militarizuotų zonų visoje Sovietų Sąjungoje. Čia buvo dislokuota Baltijos karinė flotilė, o į miestą galėjo patekti tik su specialiais leidimais. Net ir šiandien regionas išlieka ypatingos karinės svarbos – čia vis dar stovi apie 25 tūkst. karių, priešlėktuvinės gynybos kompleksai, radarų sistemos, vyksta reguliarios pratybos.
Lenkų ir Baltijos šalių žurnalistų tyrimai atskleidė, kad Kaliningrade veikia specialiųjų operacijų daliniai, treniruojantys diversantus veiksmams prieš NATO šalis. Lietuvos saugumo tarnybos dar prieš dešimtmetį perspėjo, jog iš šio regiono galėjo būti bandoma patikrinti Lietuvos pajūrio apsaugą. Ypatingai pavojingu laikomas Parusnojes kaimas prie Baltijsko uosto, iš kurio galėtų būti organizuojamos atakos prieš Klaipėdą ar kitą strateginę infrastruktūrą.
Rusijos silpnybės
Tačiau šis anklavas turi ir kitą pusę. Po to, kai Baltijos šalys atsijungė nuo BRELL elektros tinklo, Kaliningradas tapo energetine sala. Nepaisant bandymų statyti dujų saugyklas ir įsigyti suskystintų dujų tanklaivį, regionas vis dar priklauso nuo tranzito per Lietuvą. Tai – rimtas spaudimo instrumentas Vilniaus rankose. Be to, dėl karo Ukrainoje Rusija buvo priversta perkelti dalį karių iš Kaliningrado į frontą, todėl sausumos pajėgų galia čia sumažėjo.
Nors jūrinė ir priešlėktuvinė gynyba išlieka stipri, karinės logistikos problemos tampa vis akivaizdesnės: bet kokią ginkluotę ar technologijas galima atgabenti tik oru arba vandeniu. NATO savo ruožtu yra paskelbusi, kad karo atveju pirmasis jos taikinys būtų būtent Kaliningradas – tam, kad iš karto neutralizuotų potencialią grėsmę Baltijos šalims.
Suvalkų koridorius – Achilo kulnas
Tarp Kaliningrado ir Baltarusijos driekiasi vadinamasis Suvalkų koridorius – siauras ruožas tarp Lenkijos ir Lietuvos, laikomas pačiu silpniausiu NATO gynybos tašku. Jei Rusijai pavyktų jį užimti, Baltijos šalys faktiškai būtų atkirstos nuo sąjungininkų. Tačiau tokiai operacijai reikėtų visiško Baltarusijos įsitraukimo. Aleksandras Lukašenka jau seniai tapo Maskvos satelitu, leidęs naudoti savo teritoriją atakoms prieš Ukrainą, todėl tokios grėsmės atmesti negalima.
Žvalgybos duomenys rodo, kad Baltarusijos aerodromuose, pavyzdžiui, Lidoje, gali būti dislokuojami Rusijos lėktuvai, pritaikyti branduolinei ginkluotei. Kalbama, jog Kaliningrade gali būti apie šimtą branduolinių galvučių, kurių veikimo nuotolis apima didelę dalį Europos.
Gintaro sostinė ir paslaptingoji Gintaro kambario legenda
Be geopolitinių įtampų, Kaliningradas garsėja ir dėl visai kitų priežasčių. Čia slypi net 90 proc. pasaulio gintaro atsargų. Kasmet išgaunama apie 400 tonų, daugiausia eksportuojama į Kiniją. Tačiau aplink gintarą klesti ir šešėlinė ekonomika – kontrabanda į Lenkiją, Vokietiją ar Lietuvą.
Regionas taip pat susijęs su viena didžiausių XX amžiaus paslapčių – Gintaro kambariu. Sukurtas XVIII a. pradžioje, jis buvo laikomas neįkainojamu šedevru, vertinamu pusės milijardo eurų. Antrojo pasaulinio karo metais naciai perkėlė jį į Karaliaučių, bet karo pabaigoje kambarys dingo be pėdsakų. Iki šiol manoma, kad jis galėjo būti sunaikintas bombardavimo metu arba paskandintas kartu su vokiečių laivu. Ši paslaptis tebežadina lobio ieškotojų fantazijas.
Kaliningradas tarp dviejų realybių
Šiandien Kaliningradas yra dviveidis – viena vertus, tai Rusijos karinis bastionas, keliantis nerimą NATO šalims, kita vertus – energetiškai pažeidžiamas ir logistiškai sudėtingas regionas, galintis tapti pačios Maskvos problema. Vakarai suvokia, kad ši teritorija gali būti ir potenciali grėsmė, ir tuo pat metu Rusijos silpnoji vieta.
Taip pat skaitykite
Klausimas lieka atviras: ar Kaliningradas ateityje taps Rusijos ginklu prieš Europą, ar jos pačios našta, galinti dar labiau išryškinti imperijos silpnumą?
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
