„Maniau, kad kaimynai išjuoks“, – prisimena ūkininkas Kakasaheb Sawant iš Maharashiros valstijos pietų Indijoje. Ir vis dėlto jis ryžosi pasodinti 100 obelų sodinukų vietovėje, kur vasaros karštis neretai pasiekia 43 °C. Rezultatas – beveik stebuklas: 80 medelių prigijo, o kiekvienas jų davė 30–40 kg derliaus. Nors obuoliai kol kas nesaldūs ir netinka pardavimui, Sawant optimistiškai žiūri į ateitį – tikisi, kad po kelerių metų obelys duos kokybiškesnių vaisių.
Indija valgo daugiau nei užaugina
Indijos obuolių rinka pastaraisiais metais išaugo net 15 %, tačiau vietinė gamyba nespėja patenkinti augančio poreikio. Kasmet importuojama apie 600 tūkst. tonų obuolių – dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus.
Pagrindiniai importo šaltiniai – JAV, Iranas, Turkija, Italija ir Naujoji Zelandija, kur klimato sąlygos leidžia išauginti didelės apimties ir aukštos kokybės derlių. Didžioji dalis vietinės produkcijos vis dar auginama šiaurėje – Džamu ir Kašmyre bei kaimyninėje Himachal Pradešo valstijoje. Tačiau ten esančios sodybos sensta, o klimato kaita mažina derlingumą.
Mokslininkai ieško „karščiui atsparių“ obelų
Tradiciškai obuoliai reikalauja ilgo šalto periodo – mažiausiai 1 000 valandų tarp 0 °C ir 6 °C. Tokių sąlygų daugelyje Indijos vietovių trūksta. Todėl mokslininkai bando auginti vadinamas „mažo šaldymo“ (angl. low-chill) obelų veisles, kurios tenkinasi vos 400 valandų šalčio. Rytų Indijos Ranchi mieste žemės ūkio mokslininkai testuoja tris tokias veisles. Kol kas rezultatai kuklūs – vaisių duoda tik viena veislė, o ir tie – vos kilogramas ar du iš medžio.
Taip pat skaitykite
Pasak Dr. Dinesho Thakuro, obelų veislių tyrėjo iš Himachal Pradešo, klimato kaita griauna tradicinį obuolių auginimą. Sumažėjęs šalčio valandų skaičius ir permainingos oro sąlygos ne tik mažina derlių, bet ir kelia finansinių nuostolių ūkininkams. Kai kurios sodybos dabar kuriamos dar aukščiau kalnuose – anksčiau tokių vietų buvo vengiama dėl per didelio šalčio.
Dr. Thakuro komanda eksperimentuoja su net 300 obuolių veislių, ieškodama klimato pokyčiams atsparių variantų. Vienas jų pasiekimas – veislė, kuri subręsta net dviem mėnesiais anksčiau nei įprastos obelys. Tai padeda aplenkti ekstremalias oro sąlygas ir pagerinti vaisių spalvą tose vietovėse, kur trūksta saulės.
Investicijų bado vaisiai
Tačiau vien mokslas obuolių problemos neišspręs. Pasak prekybos analitiko S. Chandrashekharo, dauguma Indijos obelų – senos, joms reikia atnaujinimo. „Reikia didelių investicijų – kas jas suteiks?“ – klausia jis. Be to, anot jo, plėtojant sulčių ir uogienių pramonę galima būtų sukurti papildomą pelno šaltinį augintojams. Toks žingsnis ne tik padėtų išnaudoti mažesnės kokybės ar pernokusius vaisius, bet ir sukurtų daugiau darbo vietų bei paskatintų vietos ekonomiką.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad reikalinga geresnė logistikos infrastruktūra – šaldymo grandinės, sandėliavimas ir paskirstymo sistemos, kad obuoliai iš atokesnių regionų galėtų pasiekti rinką nepraradę kokybės. Be to, svarbu skatinti jaunus ūkininkus domėtis modernia sodininkyste, kad tradicinė obuolių auginimo kultūra galėtų prisitaikyti prie naujų klimato ir rinkos sąlygų.
Ar Indija ras karščiui atsparų obuolį?
Indijos obuolių kelias persikėlė iš kalnų į karštas lygumas. Mokslininkų laboratorijose ir ūkininkų laukuose jau vyksta kova ne tik dėl vaisių, bet ir dėl klimato iššūkių. Nors kol kas mažo šaldymo veislės labiau primena eksperimentą nei verslą, vienas dalykas aiškus: obuolys Indijoje – ne tik vaisius, bet ir simbolis, kad net karštyje galima siekti derliaus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
