2025 metų gruodį į Australiją atvyko pirmieji Tuvalu gyventojai, dalyvaujantys klimato vizų programoje. Šis istorinis įvykis žymi pirmą kartą pasaulyje oficialiai pripažintą klimato migraciją.
Tuvalu – maža salų valstybė, kurioje gyvena apie 11 tūkstančių žmonių. Vidutinis salos aukštis virš jūros lygio siekia vos du metrus. Daugelyje vietų žemės ruožas toks siauras, kad namai stovi tiesiai tarp vandenyno ir kelio. Sostinėje Funafuti vaikai žaidžia futbolą ant oro uosto tūpimo tako – tai vienintelė laisva erdvė.
Klimato viza – mobilumas su orumu
Migracijos pagrindas yra Falepili Union susitarimas, kurį Australija ir Tuvalu pasirašė 2023 metais. Pagal šį dokumentą kasmet suteikiama iki 280 vizų Tuvalu piliečiams, atrenkamiems burtų keliu. Tokia sistema padeda išvengti staigaus specialistų išvykimo iš šalies, kuri vis dar funkcionuoja ir stengiasi išlaikyti pagrindines valstybės struktūras.
Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong šį mechanizmą pavadino „mobilumu su orumu”. Praktiškai tai reiškia teisę į nuolatinį gyvenimą, darbą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir socialines garantijas beveik tokiomis pat sąlygomis kaip Australijos piliečiams. Tuo pačiu metu migrantai išlaiko teisę grįžti į Tuvalu, jei aplinkybės tai leistų.
Taip pat skaitykite
Susidomėjimas programa pranoko lūkesčius. Australijos diplomatijos duomenimis, į pirmąjį burtų traukimą užsiregistravo daugiau nei 8,7 tūkst. žmonių, įskaitant šeimų narius. Tai sudaro trečdalį visos šalies gyventojų.
Australijos vyriausybė planuoja švelnų integracijos procesą. Paramos programos plečiamos keliose vietose, įskaitant Melbourne, Adelaide ir Queensland. Dalis migrantų patenka ir į mažesnius miestus, kur jau egzistuoja Ramiojo vandenyno salų gyventojų darbo ir bendravimo tinklai.
Žmonės, o ne statistika
Tarp pirmųjų migrantų – įvairių sričių atstovai: dantų gydytoja su trimis vaikais, kuri planuoja dirbti su Australijos vietinių gyventojų bendruomenėmis; pirmoji šalyje moteris šakinio krautuvo operatorė; taip pat pastorius, kuris rems tuvalų diasporą dvasiškai.
Pastarasis, Manipua Puafolau, Australijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtuose įrašuose sakė, kad migracija paveiks ne tik fizinį ir ekonominį saugumą, bet ir „bendruomenės išlaikymo bei prasmės poreikį”.
Premjeras Feleti Teo, lankydamasis Australijos mieste Melton, ragino tautiečius, nepaisant išvykimo, puoselėti kalbą, tradicijas ir socialinius ryšius. Migracija, pabrėžė jis, nereiškia tapatybės atsižadėjimo.
Mokslininkų perspektyvos neraminančios
NASA specialistų prognosės neleidžia daryti iliuzijų. Jūros lygio pokyčių tyrimų komanda apskaičiavo, kad iki 2050 metų per kasdieninius potvynius pusė Funafuti atolo atsidurs po vandeniu. Pesimistiniu scenarijumi, jei jūros lygis pakils dviem metrais, užlietos gali būti net 90 procentų pagrindinės šalies salos teritorijos.
Jau dabar gyventojai susiduria su reguliariais užtvindymais, gruntinio vandens sūdėjimu, derliaus netekimais ir infrastruktūros naikinimu. Per paskutinius 30 metų jūros lygis apie Tuvalu pakilo apie 14-15 centimetrų, o kilimo tempas sparėja.
Skirtingai nuo daugelio kitų klimato migracijų, kurios vyksta staigiai ir chaotiškai, Tuvalu atvejis kruopščiai planuojamas. Tai pirmasis pavyzdys, kai viso tautos perkėlimas įgyvendinamas iš anksto, pagal tarptautinius susitarimus ir išlaikant valstybės teisinį tęstinumą.
Valstybingumo išlaikymas be teritorijos
Tuvalu siekia ne tik fizinio piliečių saugumo, bet ir savo būsimos „egzistencijos be teritorijos” pripažinimo. Šalies vadovai siūlo tarptautinį susitarimą, kuris garantuotų valstybingumo, jūrų sienų ir suverenių teisių tęstinumą net ir visiškai užliejus žemę.
Lygiagrečiai įgyvendinamas „skaitmeninio valstybės” projektas: salos skenuojamos 3D technologija, dokumentai perkeliami į virtualius archyvus, o viešosios institucijos ruošiamos funkcionavimui internete. Tai unikalus eksperimentas, siekiant išsaugoti valstybės struktūras virtualioje erdvėje.
Tuvalu taip pat aktyviai dalyvauja klimato politikos formuojant tarptautiniu lygmeniu. Šalies atstovai nuolat kelia šį klausimą JTO ir kitose tarptautinėse organizacijose, siekdami ne tik pagalbos sau, bet ir precedento sukūrimo kitoms panašiai grėsmei paveiktoms valstybėms.
Globalaus iššūkio ženklas
Nors Tuvalu yra viena mažiausių pasaulio valstybių, jos situacija laikoma daugelio regionų ateities pranašyste. NASA duomenimis, jūrų lygio kilimo tempas nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio padvigubėjo, o kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Meksikos įlankoje, yra trigubai didesnis už globalų vidurkį.
Tarptautinės teisės ir klimato ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabartinė pabėgėlių apsaugos sistema neaprėpia klimato kaitos sukeltos migracijos. Australijos ir Tuvalu programa yra ne tik pagalba vienai šaliai, bet ir naujo reagavimo į krizę, kuri galiausiai gali paveikti šimtus milijonų žmonių, modelio testas.
Australijai tai taip pat politinis ir socialinis iššūkis: migrantų integracija, jų paskirstymas po įvairius šalies regionus ir paramos užtikrinimas nekuriant getų. Tuvalu – skausmingas, bet kontroliuojamas namų praradimo proceso pasiruošimas.
Pirmieji klimato migrantai jau Australijoje. Paskui juos kasmet vyks kiti, atrenkami burtų keliu. Jų istorija nėra pasakojimas apie staigią katastrofą, bet apie lėtą, išmatuojamą ir vis geriau dokumentuojamą globalinio atšilimo poveikį. Tuvalu nyksta pamažu, o kartu su ja nyksta iliuzija, kad klimato kaita – tai ateities kartų problema.
Nuotraukos asociatyvinės @ Ideogram @ Midjourney
