Bitės – ne tik medų gaminantys vabzdžiai, bet ir nepakeičiami mūsų ekosistemos nariai. Gegužės 20-ąją buo minima pasaulinė bičių dieną, tad ta proga aplinkosaugininkai primena, kodėl šiuos vabzdžius būtina saugoti. Nors daugelis sieja bites tik su medumi, jų vaidmuo gamtoje – daug platesnis. Dėl aplinkos pokyčių bitėms kyla vis daugiau grėsmių. Sužinokime, kuo jos tokios svarbios ir ką kiekvienas galime padaryti, kad jos neišnyktų.
Bitės – nepakeičiami gamtos darbininkai
Bitės atlieka esminį vaidmenį gamtoje – jos apdulkina apie 75 proc. visų žydinčių augalų, įskaitant daugelį vaisių, daržovių ir laukinių žolių. Be jų, sumažėtų ne tik derlius, bet ir biologinė įvairovė, nes daugelis augalų nebūtų pajėgūs natūraliai daugintis. Bites galima pavadinti tiltu tarp augalų ir žmonių – jos palaiko ekosistemų pusiausvyrą ir padeda mums užauginti maistą.
Be apdulkinimo naudos, bitės prisideda prie natūralių buveinių išlikimo – jų veikla padeda išsaugoti pievas, miškus ir net šlapynes, nes augalai, kurie priklauso nuo bičių, yra svarbūs šių buveinių dalyviai.
Ne tik medunešės: svarbios ir laukinės bitės
Dažniausiai pažįstame tik medunešes bites (Apis mellifera), kurios gamina medų, vašką ir propolį, bet gamtoje egzistuoja ir daugybė laukinių bičių rūšių. Solitarinės bitės, pavyzdžiui, iš „Osmia“ ar „Megachile“ šeimų, yra vienišės ir nesudaro kolonijų. Nors jos negamina medaus, jų indėlis į apdulkinimą taip pat milžiniškas. Šios taikios, dažnai net geluonies neturinčios bitės gyvena urveliuose žemėje, augalų stiebuose ar kitose natūraliose ertmėse.
Šios bitės dažnai pasirodo anksčiau pavasarį nei medunešės, todėl yra gyvybiškai svarbios anksti žydintiems augalams. Be jų apdulkinimo, kai kurios augalų rūšys gali neišgyventi.
Kodėl nyksta bitės?
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie bičių populiacijos mažėjimą. Pagrindinės to priežastys – intensyvus žemės ūkis, pesticidų naudojimas, natūralių buveinių nykimas ir klimato kaita. Manoma, kad net apie 16 proc. visų vabzdžių apdulkintojų pasaulyje gali išnykti. Tai kelia grėsmę tiek aplinkai, tiek žmonių maisto tiekimo grandinei.
Taip pat žalingi bitėms yra kai kurie dekoratyviniai sodo augalai, kurių žiedai neprodukuoja nektaro ar žiedadulkių – jie nenaudingi vabzdžiams, nors atrodo patraukliai. Todėl svarbu rinktis ne tik gražius, bet ir bitėms naudingus augalus. Prie tokių augalų priskiriami levandos, facelijos, raudonėliai ir įvairūs vietiniai pievų augalai. Sodinant šiuos augalus savo kieme ar balkone, galima prisidėti prie bičių mitybos šaltinių išsaugojimo.
Be to, rekomenduojama vengti chemikalų naudojimo žydėjimo metu ir palikti dalį natūralios pievos ar laukinių augalų zonoje – tai suteikia prieglobstį laukinėms bitėms ir kitiems naudingiems vabzdžiams.
Vietinės bitės – mūsų gamtos paveldas
Lietuvoje ypatingas dėmesys skiriamas vietinei tamsiajai vakarinei medunešei bitei (Apis mellifera mellifera), kuri prisitaikiusi prie mūsų klimato ir gyvena laukinėje gamtoje – uoksuose ar drevėse. Ji įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir laikoma svarbiu genetiniu ištekliumi, kurį būtina išsaugoti. Šių bičių išlikimas padeda palaikyti natūralų gamtos ritmą.
Be to, ši bitė pasižymi ištverme – ji gerai susidoroja su mūsų žiemomis ir turi stiprų atsparumą kai kurioms ligoms. Tai dar viena priežastis, kodėl turime rūpintis jos apsauga ir atkurti jos populiaciją.
Ką galime padaryti mes?
Kiekvienas gali prisidėti prie bičių išsaugojimo. Vengiant pesticidų, sodinant medingus augalus, paliekant laukines pievas ir nešienaujamas žolynų juostas, sukuriamos palankesnės sąlygos tiek naminėms, tiek laukinėms bitėms. Taip pat galima įrengti vadinamuosius „bičių viešbučius“, kurie ypač tinka vienišėms bitėms.
Svarbu ir švietimas – skatinkime vaikus nuo mažens domėtis gamta, vabzdžiais, augalais. Mokyklos ir bendruomenės gali rengti edukacines veiklas, sodinti žydinčias pievas ar įrengti mokomuosius avilius.
Kur sužinoti daugiau apie bites?
Norintys daugiau sužinoti apie bites, jų gyvenimą ir svarbą, gali apsilankyti specializuotuose muziejuose. Aukštaitijos nacionalinio parko Senovinės bitininkystės muziejus Stripeikiuose ir Dzūkijos nacionalinio parko Drevinės bitininkystės muziejus Musteikoje siūlo įdomias edukacijas visai šeimai. Čia galima pamatyti senovinius avilius, sužinoti apie tradicinį bitininkavimą ir šiuolaikinius bičių apsaugos būdus.
Taip pat įvairiuose regionuose organizuojamos Bičių dienos, mugės, parodos ir dirbtuvės, kuriose galima sužinoti apie bičių produktus, jų naudą sveikatai bei susipažinti su ekologinio bitininkavimo principais.
Bitės – visos žmonijos reikalas
Bičių apsauga nėra vien aplinkosaugininkų ar ūkininkų rūpestis – tai bendras visuomenės interesas. Kiekvienas iš mūsų, atlikdamas nedidelius pokyčius savo aplinkoje, gali prisidėti prie šių svarbių vabzdžių išsaugojimo. Juk be jų – nebus nei žydinčių sodų, nei gausių derlių, nei ekologiškai subalansuotos gamtos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
