Iglu atrodo kaip stebuklas: namas iš sniego, kuris sugeba išlaikyti šilumą net arktinėmis sąlygomis. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti neįmanoma, iš tikrųjų ši konstrukcija paremta tūkstantmečius skaičiuojančiomis žiniomis ir fiziką aiškinančiais principais. Istorikai sutaria, kad pirmieji iglu buvo statomi daugiau nei prieš du tūkstančius metų, o klasikinis iglu dydis siekia 2–4 metrų skersmenį ir maždaug 2 metrų aukštį. Šiandien iglu tebėra vienas įdomiausių žmonijos architektūrinių sprendimų.
Kaip iš tikrųjų statomas iglu
Priešingai populiariam įsitikinimui, iglu statomas ne iš ledo, o iš tankaus, vėjo suplukdyto sniego. Toks sniegas yra labai svarbus, nes jis pasižymi gera termoizoliacija, o ledo šiluminė varža yra daug prastesnė. Sniego blokai turi būti tvirti, vienodi ir lengvai pjaustomi.
Iglu dažniausiai statomas spirale, sluoksnis po sluoksnio kylant aukštyn. Apatinėje dalyje naudojami stambiausi blokai, aukščiau jie mažėja ir įlinksta į vidų, kol galiausiai susijungia į kupolą. Tarpus tarp blokų statytojai užpildo puriu sniegu, kad konstrukcija būtų sandari.
Užbaigus statybas, iglu vidus šiek tiek pašildomas riebalų lempa. Šiluma tirpdo vidinį sniego sluoksnį, o vėliau, atvėsus orui, ši drėgmė užšąla ir suformuoja tvirtą kietą plutą. Tai sutvirtina sienas ir suteikia papildomo atsparumo — tinkamai pastatytas iglu atlaiko net žmogaus ar net žvėries svorį.
Kodėl iglu viduje šilta, net kai lauke –45 °C?
Iglu turi įėjimo koridorių, dažnai žemesnį už grindis. Tai vadinamasis „šalčio spąstas“ — šaltas oras leidžiasi žemyn ir pasilieka koridoriuje, o šiltesnis oras kyla į gyvenamąją dalį. Viduje šilumą palaiko kūno temperatūra ir riebalų lempos. Taip net šalčiausiomis dienomis iglu temperatūra gali pakilti nuo –7 °C iki +16 °C.
Kodėl iglu neištirpsta?
Iglu stabilumą lemia keli fizikos principai. Pirma, sniegas yra puikus izoliatorius dėl didelio oro kiekio jame — net iki 90 %. Oro tarpai neleidžia šilumai greitai pasišalinti, todėl vidinis sluoksnis šiek tiek pašyla, bet išorinis išlieka šaltas. Antra, temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir išorės veikia taip, kad šiluma tirpdo tik patį ploniausią vidinį sluoksnį, kuris vėl sustingsta į tvirtą ledo plėvelę. Trečia, kupolo forma sumažina šilumos praradimą, nes tai efektyviausia forma konstrukcijoms išlaikyti šilumą. Galiausiai, speciali ventiliacijos skylė leidžia pašalinti perteklinę drėgmę ir šilumą, kad iglu neperkaistų.
Gyvenimas iglu viduje
Iglu sienos praleidžia švelnią dienos šviesą, todėl viduje būna pakankamai šviesu. Ilgų poliarinių naktų metu į sienas kartais įstatomi skaidrūs gėlo vandens ledo gabalai, kurie veikia kaip langai. Grindys ir sėdimos vietos išklojamos gyvūnų kailiais, kad būtų šilčiau ir minkščiau. Kai kuriais atvejais iglu gali būti sujungti tarpusavyje koridoriais, sudarant ištisas sniego gyvenvietes.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
