Birželio pabaigoje Aliaskoje susikirtė dvi labai skirtingos karinės ateities vizijos. Eielson oro pajėgų bazėje šurmuliavo kasmetinės pratybos Red Flag – prestižinis JAV ir sąjungininkų taktinės oro gynybos renginys. Tuo pat metu vos už 30 kilometrų, žvyringuose Fort Wainwright karinio poligono laukuose, Pentagonui pavaldi Gynybos inovacijų agentūra (DIU) vykdė mažų, toli skrendančių dronų bandymus. Čia nebuvo nei naikintuvų riaumojimo, nei pergalės šūksnių – tik tylūs signalų trukdžiai ir nukritę prototipai.
Šie bandymai, vykdyti per projektą „Artemis“, atskleidė skaudžią tiesą: JAV kariai vis dar negauna to, ko jiems skubiai reikia – patikimų, pigiai gaminamų bepilotės technikos sistemų, gebančių veikti net tada, kai priešas trukdo jų navigaciją ir ryšį.
Misija: pigus, efektyvus ir paruoštas kovai dronas
Projekto „Artemis“ tikslas – atrasti ir įsigyti nedidelius komercinius bepiločius orlaivius (UAS), kurie galėtų smogti taikiniams ir įveikti elektroninio karo iššūkius. Užduotis skamba tiesiai, bet jos įgyvendinimas virsta biurokratiniu košmaru. DIU per rekordiškai trumpą – vos 7 mėnesių – laiką pasirašė sutartis su keturiais gamintojais. Tačiau bandymų rezultatai parodė: nei AV su savo „Red Dragon“, nei Dragoon su vertikalaus kilimo „Sender“ dronu negalėjo pasigirti stabilia veikla. Vienas dronas sudužo į kalvą, kitas – praskriejo pro šalį ir užsiliepsnojo.
„Tai nėra nesėkmė, bet tikrai ne tai, ką norėjome matyti“, – sakė DIU autonominių projektų vadovas Trent Emeneker. Jo žodžiai atskleidžia gilesnę problemą: jei karas prasidėtų rytoj, JAV neturėtų paruoštos dronų pajėgos.
Partnerio paieškos – misija ne mažiau sudėtinga
Didžiausia „Artemis“ bėda – ne netikslūs smūgiai, o tai, kad projektas vis dar neturi įsigijimų partnerio kariuomenėje. DIU atstovai pripažįsta – visos pastangos įtikinti karines programas investuoti į šiuos dronus kol kas bevaisės. Kiekviena tarnyba nori sprendimų, pritaikytų tik jiems, todėl universalūs, pigūs sprendimai lieka nuošalyje.
Jei neatsiras pirkėjo, net sėkmingai bandymus įveikę gamintojai gali likti be užsakymų. Ir vėl kartojasi ta pati istorija – „slėnio mirtis“ (valley of death), kai idėja išbandoma, bet reali karyba jos taip ir nepriima.
Šešėlis iš Ukrainos
Skirtumas tarp JAV ir Ukrainos bepilotės technikos diegimo – akivaizdus. Ukrainoje dronai tapo kasdieniu ginklu kovojant prieš Rusiją. Tuo tarpu JAV vis dar stringa savo pačios sukurtuose įstatymuose ir taisyklėse. Pavyzdžiui, ankstesnis DIU projektas „Blue UAS“, skirtas sudaryti patikimų, ne iš Kinijos komponentų sudarytų dronų sąrašą, nepasiekė savo tikslų. Reikalavimai nuolatiniam sertifikavimui, biurokratija ir lėšų trūkumas stabdė pažangą.
Nors „Blue UAS“ dabar naudojamas visose vyriausybinėse institucijose, jo kūrėjai atvirai sako – tai netapo realiu įrankiu eiliniam kariui. Pradinis sumanymas buvo paprastas: sudaryti sąrašą bepiločių, kuriuos galėtų įsigyti eilinis seržantas mūšio lauke, pasinaudojęs vyriausybės pirkimo kortele. Vietoj to, sistema virto dar vienu biurokratiniu filtru, kuriame kiekvienas naujinimas reikalavo atskiro suderinimo. Tuo metu, kai ukrainiečiai lauko sąlygomis gamina ir pritaiko dronus praktiškai per naktį, JAV kariai vis dar laukia leidimų, testavimo ataskaitų ir suderinimo dokumentų. Toks atsilikimas grėsmingai atspindi, kaip net geriausios idėjos gali įstrigti, jei jų įgyvendinimas atiduodamas į per daug rankų.
Naujos viltys: GI projektas ir „drone dominance“
Vis dėlto pastaruoju metu Pentagonas ima siųsti griežtesnius signalus. Liepos 10 d. gynybos sekretoriaus Pete Hegseth pasirašytas memorandumas įpareigoja visas karines šakas spartinti mažų dronų įsigijimą ir suteikia kariams daugiau galios tiesiogiai testuoti ir pirkti šias sistemas. Taip pat žadama stiprinti projektą „Blue UAS“, o nauja iniciatyva „Project GI“ orientuota į dronų bandymus realiomis sąlygomis.
DIU tikisi, kad šie žingsniai padės perorientuoti JAV gynybos biurokratiją nuo kabinetų prie fronto linijų. Kaip sako Emeneker: „Tai ne laboratorija, ne pulkininkas ir ne seržantas. Tai eiliniai kariai – jiems mes ir dirbame.“
Ar JAV suspės laiku?
Aliaskoje atlikti bandymai buvo daugiau nei technologinis eksperimentas – tai lakmuso popierėlis visai JAV gynybos sistemai. Ar gebame veikti greitai, prisitaikyti ir apsiginti? Kol kas atsakymas – miglotas. Jei Artemis žlugs dėl to, kad niekas nenori jo įsigyti, tai bus dar vienas skaudus įrodymas, kad net pažangiausios idėjos be politinės valios ir struktūrinių reformų lieka popieriuje.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
