Ar kada nors susimąstėte, kodėl didžiausi gyvenimo pokyčiai dažniausiai įvyksta tuomet, kai jaučiamės nepatogiai? Filosofas Frydrichas Nyčė teigė, kad komfortas naikina kūrybiškumą ir skatina konformizmą. Panašiai ir šiuolaikinis saviugdos ekspertas Tony Robbins įspėja: per didelis saugumo jausmas slopina mūsų poreikį augti, o pernelyg daug nežinomybės – kelia nerimą ir mažina produktyvumą. Taigi, nors komforto zona mums natūraliai maloni, ji retai veda į asmeninį tobulėjimą.
Komforto zona – kas tai?
Komforto zona – tai būsena, kai jaučiamės saugūs, viskas pažįstama, ir nereikia dėti daug pastangų. Mes, žmonės, esame „užprogramuoti“ ieškoti saugumo – tai evoliucinis mechanizmas, padėjęs mums išgyventi. Tačiau šiandien tai dažnai tampa stagnacijos priežastimi. Ilgainiui, jei nesistengiame išbandyti naujų dalykų, mūsų augimas sustoja.
Tyrimai rodo, kad nedidelis stresas ar diskomfortas – kaip tik tai, ko reikia norint išlikti žvaliems, kūrybingiems ir tobulėti. 1907 m. psichologai Robertas M. Yerkesas ir Johnas D. Dodsonas nustatė ryšį tarp streso lygio ir veiklos rezultatų. Šiandien ši teorija žinoma kaip „Yerkeso-Dodsono dėsnis“.
Pagal ją, esant mažam streso lygiui, mūsų rezultatai prasti – nuobodulys, pasyvumas, autopilotas. Tačiau didėjant įtampai, pasiekiamas „srauto“ taškas – būsena, kai esame maksimaliai susikaupę, kūrybingi, motyvuoti. Peržengus šią ribą – stresas tampa žalingas: pradedame blaškytis, prarandame dėmesį ir darbingumą.
Taip pat skaitykite
Komforto zona: kodėl mums taip sunku ją palikti?
Pasak psichologės dr. Pninit Russo-Netzer iš Tel Avivo universiteto, žmonės nori jaustis kompetentingi ir turėti kontrolę. Neapibrėžtumas mus gąsdina, nes kelia grėsmę mūsų pasitikėjimui savimi. Net nedidelis pokytis, pavyzdžiui, naujo patiekalo paragavimas, gali kelti diskomfortą. O didesni žingsniai, kaip kraustymasis į kitą šalį, jau reikalauja rimto vidinio pasirengimo.
Be to, daugelis mūsų pasąmoningai laikosi esamos padėties – tai psichologiškai mažiau reikalaujantis kelias. Pasirinkimo neveikimas dažnai atrodo saugesnis nei nežinia, kurią sukelia pokytis.
Ką galime laimėti išeidami iš komforto zonos?
Dr. Russo-Netzer atlikti tyrimai rodo, kad net ir nedideli veiksmai už įprastų ribų gali žymiai padidinti pasitenkinimą gyvenimu. Štai keletas esminių privalumų:
1. Pasitikėjimas savimi ir vidinė stiprybė
Kai įveikiame iššūkius, sustiprėja mūsų savęs suvokimas kaip stipraus, gebančio susidoroti su neaiškumu žmogaus. Atsiranda tikėjimas savo gebėjimais – tai vadinama saviveiksmingumu.
2. Augimo mąstysena
Psichologė Carol Dweck išskyrė dvi mąstysenos rūšis: fiksuotą ir augimo. Pastaroji leidžia tikėti, kad galime keistis ir tobulėti. Tokie žmonės nebijo išbandyti naujų dalykų, nes žino – klaidos yra mokymosi dalis.
3. Mažesnis gailestis dėl praleistų galimybių
Tyrimai rodo, kad žmonės dažniau gailisi to, ko nepadarė, nei to, ką pabandė ir nesėkmingai. Išėjimas iš komforto zonos padeda sumažinti šį „kas būtų, jeigu…“ jausmą.
4. Atsparumas ir „antitrapumas“
Antitrapumo sąvoką įvedė Nassimas Nicholas Talebas. Ji reiškia ne tik gebėjimą atlaikyti sunkumus, bet ir sustiprėti jų dėka. Kuo dažniau sąmoningai išbandome save, tuo lengviau vėliau susitvarkome su netikėtumais gyvenime.
5. Savirealizacija
Tik tuomet, kai leidžiame sau išeiti už įprastų ribų, atsiskleidžia tikrosios galimybės. Sutinkame naujus žmones, atrandame netikėtus kelius ir pasiekiame tai, apie ką anksčiau gal net nedrįsome svajoti.
Kaip pradėti?
Svarbiausia – pradėti nuo mažų žingsnių. Psichologas Lev Vygotsky įvedė „proksimalinės raidos zonos“ sąvoką – tai sritis, kurioje mokymasis vyksta efektyviausiai. Tai, kas šiandien atrodo baisu, rytoj gali būti tik dar viena patirtis.
Patarimai, kaip išplėsti savo komforto zoną:
- Sudarykite sąrašą dalykų, kuriuos visada norėjote išbandyti (net jei jie maži).
- Pasirinkite vieną ir paskirkite laiką, kada tai įgyvendinsite.
- Užsirašykite savo patirtį – ką pajutote, ko išmokote?
- Kartokite tai reguliariai – leiskite sau „užaugti“ į naujus įpročius.
Kaip sako Russo-Netzer: „Kada paskutinį kartą darėte ką nors pirmą kartą?“ Gal tai – naujas hobis, neįprastas skonis, pokalbis su nepažįstamuoju ar tiesiog pasivaikščiojimas po savo miestą tarsi būtumėte turistas.
Komfortas ir augimas – tarsi vanduo ir aliejus: retai kada dera kartu. Tačiau būtent tas laikinas diskomfortas, kurį patiriame išeidami iš įprasto, veda mus į gilesnį savęs pažinimą ir gyvenimo pilnatvę.
Šaltinis: https://www.realsimple.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
