Po ilgos dienos pagaliau krentate ant sofos ir įsijungiate televizorių. Galvoje sukasi klausimas – ar pradėti naują serialą, apie kurį kalba visi aplink, ar vis dėlto vėl grįžti prie senų, iki skausmo pažįstamų epizodų iš „Draugų“, „Biuro“, „Kaip aš sutikau jūsų motiną“, „Auksinių merginų“? Jei pastebite, kad nuolat žiūrite tuos pačius serialus – ypač kai jaučiatės pavargę ar įsitempę – žinokite, jog tikrai nesate vieni.
Pasak klinikinės psichologės Kate Jansen, mūsų smegenys trokšta pažįstamumo – kaip vaikai nori, kad pasaka būtų skaitoma kiekvieną vakarą ta pati, ar kaip mes klausomės mėgstamos dainos vėl ir vėl. Žiūrėdami seniai pamėgtus serialus, mes patenkame į saugią, žinomą erdvę, kurioje galime tiesiog atsipalaiduoti.
Nuspėjamumas ramina
Kai viskas gyvenime atrodo nenuspėjama, pažįstamas siužetas tampa tarsi uostas audros metu. Psichoterapeutė Lauren Freymuth pabrėžia, kad mūsų nervų sistema renkasi tai, kas yra pastovu ir suprantama – tai mums suteikia saugumo jausmą. Mes jau žinome, kokios serijos prajuokins, o kurios gali sugraudinti – ir galime lengvai pasirinkti tai, ko tuo metu labiausiai reikia.
Nostalgija kuomet žiūrime tuos pačius serialus
Pasak medijų specialistės Lori Bindig Yousman, pažįstami serialai dažnai siejasi su tam tikru gyvenimo laikotarpiu. Jei pirmą kartą žiūrėjote „Draugus“ studijų metais ar su šeima, vėl grįžę prie šio serialo išgyvenate tas pačias emocijas. Psichologė Patricia Dixon priduria – tai gali padėti prisiminti, kas buvome, ir atkurti ryšį su savo tapatybe, ypač kai jaučiamės pasimetę.
Seno serialo epizodas – tarsi šiltas pleistras širdžiai
Kai gyvenimas spaudžia iš visų pusių, pažįstami veikėjai ir jų pasaulis tampa emociniu prieglobsčiu. Tyrimai rodo, kad 2024 m. net 34 % suaugusiųjų jautėsi labiau nerimaujantys nei ankstesniais metais, o kas ketvirtas žmogus stresą įvertino 8 ar daugiau balų iš 10. Todėl nestebina, kad net turėdami platų pasirinkimą, dažnai pasirenkame tai, kas jau žinoma ir mylima.
Smegenys pailsi kuomet žiūrime tuos pačius serialus
Naujas serialas reikalauja dėmesio, susikaupimo, o pažįstamas siužetas – leidžia atsikvėpti. „Mums nereikia koncentruotis ar įtempti proto – tiesiog atsipalaiduojame ir mėgaujamės žinomu pasauliu“, – sako psichologė Dixon.
Padeda atgauti valią veikti
Įdomus faktas – 2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad peržiūrint mėgstamą serialą antrą (ar dešimtą) kartą, mūsų „vidinės baterijos“ vėl pasikrauna. Tyrimo autorius Jaye Derrick teigia, kad tai vyksta dėl artimo emocinio ryšio, kurį susiformuojame su veikėjais – jie mums tampa tarsi draugai, leidžiantys atgauti jėgas be papildomo streso ar pastangų.
Vengiant sprendimų nuovargio
Tūkstančiai pasirinkimų įvairiose srautinio perdavimo platformose gali sukelti vadinamąjį „sprendimų nuovargį“. Jansen aiškina: „Po darbo dienos, kupinos sprendimų, paskutinė, ko norime – tai dar vienas sprendimas, ką žiūrėti vakarienei ar po jos. Tad renkamės tai, kas jau žinoma ir lengva“.
Kuomet žiūrime tuos pačius serialus nesijaučiame vieni
Tyrimai rodo, kad vėl žiūrėdami tuos pačius serialus, galime jaustis mažiau vieniši. Veikėjai tampa pažįstami, net artimi. Psichologė Dixon teigia, kad tai sukuria emocinį ryšį – mes atpažįstame save veikėjų istorijose, o jų patirtys padeda reflektuoti savo pačių jausmus.
Grįžimas prie mėgstamų serialų nėra tik tingėjimo ženklas – tai natūrali savęs rūpinimosi forma. Tai būdas susikurti saugią erdvę, atsikvėpti ir prisiminti, kas esame. Tad kitą kartą, kai įsijungsite „Draugus“ šeštą kartą iš eilės, prisiminkite – jūs tiesiog pasirūpinote savimi.
