Kiekvienas sodininkas svajoja apie krepšius pilnus sultingų, kvapnių obuolių ir kriaušių. Tačiau visą vasarą puoselėtas derlius neretai apnuogina kitą realybę – obuoliai ir kriaušės ima pūti dar ant šakų, o tie, kuriuos pavyksta surinkti, netrukus sugenda sandėlyje. Iš pradžių – vos keli vaisiai su rusvomis dėmelėmis, vėliau – vis daugiau pažeistų obuolių. Kas kaltas dėl šios nelaimės ir kaip apsaugoti derlių, kad pastangos nenueitų veltui?
Paprastasis vaisių puvinys – tylus sodo priešas
Dažniausia vaisių puvimo priežastis – paprastasis vaisių puvinys, kurį sukelia grybas Monilinia fructigena. Ši liga puola tiek obuolius, tiek kriaušes, o pavojingiausia tai, kad infekcija plinta dar tada, kai vaisiai kabo ant medžio. Grybelis prasiskverbia pro pažeistą žievelę – dažniausiai per įbrėžimus ar vabzdžių sukeltas žaizdas. Iš pradžių matoma tik maža, nepastebima dėmelė, tačiau per 8–10 dienų ji išplinta po visą vaisių. Obuolys suminkštėja, praranda blizgesį, o netrukus nukrinta ant žemės.
Jei pažeistas vaisius nenukrenta, jis lieka kaboti ant šakos ir pamažu išdžiūsta. Žiemą toks vaisius pavirsta juoda, kieta „mumija“. Šie sudžiūvę vaisiai atrodo nekalti, bet būtent jie tampa infekcijos židiniu kitam sezonui – pavasarį grybas iš jų vėl išplinta po visą sodą. Dar blogiau, kad paprastasis puvinys gali plisti ir laikymo metu – rūsyje ar sandėlyje.
Norint sustabdyti šią grandinę, būtina laiku pašalinti visus pažeistus vaisius – tiek nukritusius, tiek likusius ant šakų. Ne mažiau svarbu, kad medžių laja būtų gerai vėdinama. Tankūs, nepragenėti medžiai išlaiko drėgmę, o būtent šiltoje ir drėgnoje aplinkoje grybelis dauginasi sparčiausiai. Sodininkai pastebi, kad lietingi ir vėsesni metai – kaip šie – ypač palankūs ligos plitimui.
Kartusis puvinys – nematomas sandėlio siaubas
Jei jūsų obuoliai ima pūti jau po derliaus nuėmimo, kaltas gali būti kartusis puvinys, kurį sukelia grybas Colletotrichum acutatum. Ši liga dažniausiai pasireiškia ant jau laikomų vaisių, nors užkratas vaisių paviršių pasiekia dar sode.
Karčiojo puvinio ligos dėmės išsiskiria aiškiu pavidalu – ant obuolio susiformuoja apvalūs puvinio plotai su koncentriškais žiedais, o vaisius ima skleisti nemalonų kvapą. Ši liga ypač dažnai puola vėlyvų rudeninių ir žieminių veislių obuolius, kuriuos laikome ilgiausiai. Ligos vystymąsi skatina lietingi orai, vaisių ar šakų pažeidimai, taip pat susilpnėję medžiai, kurie praranda natūralų atsparumą.
Prevencijos priemonės paprastos, tačiau labai veiksmingos. Visų pirma – formuokite medžių lajas, kad šviesa ir oras pasiektų kiekvieną šaką. Venkite perteklinio tręšimo azotu, nes pernelyg sparčiai augantys vaisiai tampa jautresni ligoms. Derliaus metu vaisius rinkite itin atsargiai: nenumeskite, nesuspauskite, nebraižykite. Net menkiausias įbrėžimas gali tapti įėjimo vartais puviniui.
Laikant obuolius, svarbu nuolat juos apžiūrėti ir išrūšiuoti. Pastebėję bent vieną pradėjusį pūti vaisių, jį tuoj pat pašalinkite – kitaip infekcija per kelias dienas persimes į visą dėžę.
Ką dar galima padaryti, kad vaisiai nepūtų?
Abiejų puvinių – tiek paprastojo, tiek kartaus – pagrindinė prevencijos priemonė yra higiena sode ir sandėlyje. Nukritusius vaisius būtina surinkti ir išnešti iš sodo, o ne palikti pūti po medžiais. Rudenį, kai nukrenta lapai, verta surinkti ir juos, nes ant lapų paviršiaus taip pat gali išlikti grybelio sporų.
Ekspertai taip pat rekomenduoja kelis kartus per sezoną naudoti vario turinčius preparatus. Vario jonai ne tik slopina grybinių ligų vystymąsi, bet ir stiprina vaismedžių natūralią apsaugą. Tačiau labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų ir neviršyti rekomenduojamų normų – per didelis vario kiekis gali pakenkti augalams ir dirvožemiui.
Taip pat verta pasirūpinti tinkama vaisių laikymo vieta. Rūsys ar sandėliukas turi būti vėsus, sausas ir gerai vėdinamas. Jei laikymo patalpa per drėgna, puviniai išplinta ypač greitai. Idealus obuolių laikymo režimas – temperatūra nuo +2 iki +5 °C ir apie 85–90 % oro drėgmė.
Dar vienas gudrus triukas – vaisių padėjimas su tarpeliais. Dėžėse tarp obuolių galima įdėti šiaudų, popieriaus ar kartono sluoksnius – taip sumažėja kontaktas ir infekcijos plitimo rizika.
Taip pat skaitykite
Vaisių puvinių prevencija – tai nuosekli priežiūra
Vaisių puviniai – tai ne vien šių metų problema, o nuolat grįžtantis iššūkis kiekvienam sodininkui. Jie išryškina vieną paprastą tiesą: derlius prasideda ne rudenį, o pavasarį. Tinkamai genėti medžiai, subalansuotas tręšimas, saikingas laistymas ir švari sodo aplinka – tai geriausia gynyba nuo puvinių.
Sodai, kuriuose vaisiai paliekami kaboti per žiemą, tampa nuolatiniu infekcijos šaltiniu, todėl rudenį būtina ne tik nuskinti, bet ir pašalinti visus likučius. Kiekvienas surinktas „pajuodęs obuolys“ reiškia mažiau ligų kitą sezoną.
Jei laikysitės šių principų, jūsų sode obuoliai ir kriaušės ne tik atrodys sveikesni, bet ir ilgiau išsilaikys – kvapnūs, tvirti ir saldūs, o ne virtę rudomis, pelėsiais kvepiančiomis mūmijomis.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
