Sausa suomiška sauna jau seniai nebėra vien Skandinavijos tradicija ar prabangos viešbučių atributas. Ji įsitvirtino sporto klubuose, SPA centruose ir net privačiuose namuose kaip sveikatingumo simbolis. Vieni ją vadina natūraliu vaistu nuo streso, kiti – veiksminga pagalba sergant lėtinėmis ligomis, treti tiki, kad tai greitas kelias į lieknesnį kūną. Tačiau ar tikrai aukšta temperatūra gali būti universali sveikatos formulė? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kaip iš tiesų veikia sausa sauna
Sausoje, dar vadinamoje suomiškoje, saunoje temperatūra paprastai siekia nuo 80 iki net 110 laipsnių Celsijaus, o oro drėgmė išlieka labai maža – vos 5–20 procentų. Šiluma kyla nuo krosnies, o medinėje patalpoje susidaro ryškūs temperatūrų skirtumai: prie grindų vėsiau, o prie lubų – karščiausia. Būtent šis kontrastas ir sukuria stiprų poveikį organizmui.
Saunos esmė – palaipsnis kūno šildymas sausame ore, kurį dažnai papildo trumpas garo pliūpsnis, užpylus vandens ant įkaitusių akmenų. Tik po to seka vėsinimosi etapas. Visa procedūra gali būti kartojama nuo vieno iki trijų kartų, tačiau pradedantiesiems rekomenduojama pirmojo ciklo metu garo atsisakyti, nes būtent jis labiausiai apkrauna kraujotakos sistemą.
Ką aukšta temperatūra daro organizmui
Sausa sauna sukelia kontroliuojamą šiluminį stresą, kuris aktyvina daugybę gynybinių ir prisitaikymo mechanizmų. Šių reakcijų visuma ir lemia plačiai aprašomą teigiamą poveikį sveikatai.
Taip pat skaitykite
Kraujotakos sistema reaguoja itin greitai: išsiplečia kraujagyslės, padažnėja širdies darbas, sumažėja kraujospūdis, pagerėja kraujagyslių sienelių elastingumas. Širdies ritmo variabilumo padidėjimas rodo, kad nervų sistema efektyviau reguliuoja organizmo atsaką į stresą. Reguliarūs apsilankymai saunoje, remiantis moksliniais tyrimais, siejami su geresniais kai kuriais širdies funkcijos rodikliais.
Hormonų pusiausvyra taip pat keičiasi: mažėja adrenalino ir noradrenalino lygis, didėja augimo hormono, AKTH ir kortizolio sekrecija, aktyviau gaminamas azoto oksidas, natūraliai plečiantis kraujagysles. Metaboliniu požiūriu fiksuojamas „blogojo“ LDL cholesterolio ir bendro cholesterolio sumažėjimas, gliukozės koncentracijos kritimas, o kartu – ghrelino, energijos balansą reguliuojančio hormono, padidėjimas.
Nervų sistemai trumpalaikis karštis veikia kaip naudinga treniruotė: didėja endorfinų ir dinorfinų gamyba, gerėja nuotaika, aktyvinami šiluminio šoko baltymai, saugantys ląsteles, o daugelis žmonių pastebi ir geresnę miego kokybę. Oda, gausiai prakaituodama, efektyviau šalina įvairias medžiagas, išsivalo poros, skatinami atsinaujinimo procesai. Visa tai papildo subjektyvus ramybės ir atsipalaidavimo pojūtis, dažnai lydimas didesnio skausmo toleravimo.
Kam sauna gali būti ypač naudinga
Sausa sauna gali tapti vertinga gyvenimo būdo dalimi tiems, kurie nori stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, imunitetą bei bendrą savijautą. Mokslininkai nurodo, kad reguliarus lankymasis saunoje, net kelis kartus per savaitę, siejamas su mažesniu bendru mirtingumu, retesniais infarktais, staigios širdinės mirties atvejais, taip pat mažesne demencijos ir Alzheimerio ligos rizika.
Didžiausia nauda pastebima žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Sergantieji širdies nepakankamumu, koronarine širdies liga ar kraujotakos sutrikimais dažnai patiria geresnį fizinio krūvio toleravimą, pagerėjusią endotelio funkciją ir silpnesnius ligos simptomus. Sauna taip pat gali padėti žmonėms, sergantiems reumatinėmis ligomis remisijos metu, tokiomis kaip fibromialgija, reumatoidinis artritas ar ankilozinis spondilitas, taip pat tiems, kuriuos vargina lėtinis skausmas, nuovargis ar kai kurios kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, LOPL ar pasikartojančios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Profilaktiniu lygmeniu sauna padeda palaikyti gerą fizinę formą, stiprina imunitetą, gerina miegą ir spartina atsistatymą po fizinio krūvio. Aktyvūs žmonės dažnai pastebi greitesnę termoreguliacinę adaptaciją, o ilgainiui – ir geresnę bendrą savijautą.
Ar sauna padeda mesti svorį?
Vienas populiariausių mitų – greitas svorio kritimas saunoje. Iš tiesų po vieno seanso svarstyklės gali parodyti net kilogramu mažiau, tačiau tai beveik visada yra skysčių netekimo rezultatas, o ne riebalų deginimas. Intensyvus prakaitavimas prasideda jau per pirmąsias minutes ir pasiekia piką maždaug po 15 minučių.
Tyrimai rodo, kad vieno seanso metu galima netekti nuo 0,2 iki daugiau nei 1 kilogramo kūno svorio, priklausomai nuo temperatūros, trukmės, drėgmės, pertraukų ir individualių savybių. Didesnį kūno masės indeksą turintys žmonės netenka daugiau skysčių, todėl jiems ypač svarbu atidžiai rūpintis rehidratacija. Nors nedidelė dalis svorio pokyčio gali būti susijusi su glikogeno ar trigliceridų panaudojimu, šis efektas trumpalaikis. Atkūrus skysčių balansą, svoris grįžta į pradinį lygį.
Kada saunos geriau vengti
Nepaisant daugybės privalumų, sausa sauna tinka ne visiems. Žmonės, turintys sunkių širdies ar kraujagyslių pažeidimų, nestabilų kraujospūdį, smegenų kraujotakos sutrikimų, turėtų jos vengti. Kontraindikacijų sąraše taip pat yra hormoniniai ir kraujo krešėjimo sutrikimai, glaukoma, nestabili cukrinio diabeto forma, ūminės infekcijos, reumatinių ligų paūmėjimai bei sunkūs psichikos sutrikimai. Esant lėtinėms ligoms ar abejonėms, būtina pasitarti su gydytoju.
Saugumas – svarbiausia sąlyga
Sausa sauna yra saugi daugumai sveikų žmonių, jei ja naudojamasi saikingai. Vienas seansas dažniausiai neturėtų viršyti 10–15 minučių, ypač pradžioje. Būtina gerti pakankamai vandens, vengti saunos po alkoholio vartojimo, keltis lėtai ir nutraukti procedūrą pajutus blogą savijautą. Tik tuomet ši karšta patirtis taps ne pavojingu eksperimentu, o sąmoningu žingsniu sveikesnio gyvenimo link.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
