Mintis išsiųsti Žemės atliekas tiesiai į Saulę atrodo patraukli – natūralus mūsų kosminis „degiklis“, kur atliekos sudegs iki elektronų. Tačiau kaip aiškina astronomijos ekspertas Michael Brown iš Monash universiteto Australijoje, tai kur kas sudėtingiau nei tik atrodo.
Kodėl tiesioginis skrydis į Saulę neįmanomas?
Atrodo, jog pakanka tiesiog pakelti šiukšlių raketą į kosmosą ir paleisti ją link Saulės. Problema slypi Žemės judėjime: mūsų planeta skrieja orbitoje aplink Saulę maždaug 30 km/s greičiu (108 000 km/h). Jei šiukšlių konteinerį paleistume greičiu, mažesniu nei Žemės orbitinis, jis tiesiog įsilies į elipsinę orbitą aplink Saulę ir skrieis kaip asteroidų grupė.
Michael Brown apskaičiavo, kad tiesioginis smūgis į Saulę reikalautų bent 7 000 km/s greičio – 25 200 000 km/h – kas šiuolaikine technologija yra neįmanoma.

Alternatyvus metodas: „neutralizuoti“ Žemės judėjimą
Vietoj tiesaus skrydžio į Saulę, raketą galima paleisti prieš Žemės orbitą maždaug 20 mylių per sekundę greičiu. Tokiu būdu galima neutralizuoti Žemės sukurtą inerciją, o Saulės trauka patrauks konteinerį tiesiai link žvaigždės. Tačiau problema išlieka – greičiausias kosminis aparatas, „New Horizons“, pasiekė tik 16,26 km/s greitį, pusę reikiamo, kad visiškai neutralizuotų Žemės judėjimą.
„Varlės šuolio“ metodas
Vienintelis praktiškas variantas šiandien – naudoti planetų gravitaciją. Modernūs tarplanetiniai aparatai „šokinėja“ nuo planetos prie planetos, naudodami jų trauką greičiui keisti. Panašiai galima paleisti šiukšlių raketą per kelias planetas, kad orbitos pokyčiai palaipsniui priartintų ją prie Saulės. Tačiau toks skrydis užtruktų kelis metus.
Išvados
Siuntimas į Saulę ne tik brangus, bet ir technologiniu požiūriu sudėtingas. Kol kas praktiškesnis variantas – laikyti atliekas Žemėje ir plėtoti perdirbimo technologijas, kol ateityje galėsime galvoti apie kosminius „degiklius“. Net ir su neribotomis raketų galimybėmis, Saulė nėra lengvai pasiekiama šiukšlių „šiukšlinė“.
Šaltinis: theconversation.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.