Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, finansiniai sukčiavimai tampa vis labiau išmanūs ir profesionalūs. Sukčiai nuolat tobulina savo metodus, pasitelkia psichologines manipuliacijas, technologijas ir socialinį spaudimą. Kai kurie sukčiavimo būdai pasikartoja metų metus, tačiau būtent jie ir išlieka „pelningiausi“ – žmonės į juos patenka dažniausiai ir praranda daugiausiai pinigų. Daugiausia nukenčia vyresnio amžiaus gyventojai, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau nukentėjusiųjų gretose atsiduria ir jauni, technologijas išmanantys žmonės.
Apsimetėliai banko ar institucijų darbuotojai
Vienas iš dažniausių ir daugiausiai nuostolių sukeliančių metodų – skambučiai ar laiškai iš tariamų bankų, policijos ar kitų institucijų atstovų. Sukčiai įtikina žmogų, kad jo sąskaita užblokuota, vykdomas tyrimas ar pastebėtas įtartinas pervedimas. Pasinaudodami baime ir pasitikėjimu autoritetu, jie išvilioja prisijungimo duomenis arba įtikina atlikti „apsauginį“ pervedimą į „saugią sąskaitą“.
Neretai tokie skambučiai skamba įtikinamai – sukčiai kalba taisyklinga kalba, žino asmens vardą ar kitus duomenis, o telefonas rodo tikrą banko ar institucijos numerį (naudojama numerio klastojimo technologija). Svarbu žinoti: nei bankai, nei policija niekada neprašo pateikti prisijungimo duomenų, PIN kodų ar pervesti pinigų telefonu.
Sukčių žinutės, apsimetant bankais
Pastaruoju metu vis dažniau gyventojai gauna SMS žinutes, kurios atrodo kaip siunčiamos tikro banko. Jose prašoma atnaujinti asmens duomenis, patvirtinti operaciją, prisijungti prie paskyros per pateiktą nuorodą. Tokios žinutės gali atrodyti labai tikroviškai ir net pasirodyti banko susirašinėjimų istorijoje telefone.
Svarbu: bankai niekada nesiunčia nuorodų į prisijungimo puslapius per SMS ir niekada neprašo per žinutes atnaujinti asmeninių duomenų. Gavus įtartiną žinutę – nespauskite nuorodos ir nedelsdami susisiekite su savo banku per oficialius kanalus. Pranešti apie tokią žinutę galima ir Lietuvos bankui ar Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.
Investiciniai sukčiavimai
Pastaraisiais metais itin išaugo su netikromis investicijomis susijusių sukčiavimų skaičius. Sukčiai siūlo investuoti į kriptovaliutas, akcijas ar neva patikimus fondus, dažnai naudodami netikras platformas ar imituodami žinomus finansų ekspertus. Jie rodo padirbtas pelno ataskaitas, bendrauja profesionaliai ir vilioja patikėjimu.
Žmonės patiki pažadais apie greitą pelną, įdeda dideles sumas, bet pinigai dingsta be pėdsako. Dažnai tokios apgavystės prasideda nuo reklamų socialiniuose tinkluose ar netikros žiniasklaidos „naujienų“. Reikėtų būti ypač atsargiems su pasiūlymais investuoti, jei bendravimas vyksta tik internetu, o pasiūlymas skamba „per gerai, kad būtų tiesa“.
Romantinio pobūdžio apgavystės
Emocinis ryšys – dar viena galinga sukčių priemonė. Sukčiai, apsimetę potencialiais partneriais internetinėse pažinčių svetainėse, kuria ilgalaikius santykius, užmezga pasitikėjimą, o tuomet prašo finansinės pagalbos – neva ligai gydyti, kelionei, verslui ar bėdai išspręsti.
Šie atvejai dažnai nesibaigia vienkartiniu pervedimu – aukos siunčia pinigus ilgą laiką, tikėdamosi realaus susitikimo ar santykių ateities. Dažnai sukčiai sukuria netikras tapatybes, naudoja pavogtas nuotraukas ir užmezga kontaktą ilgam laikui, manipuliuodami žmogaus emocijomis.
Paveldėjimo ir loterijų sukčiai
Klasikiniai laiškai ar žinutės apie neva paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar netikėtą palikimą vis dar veikia, ypač vyresnio amžiaus žmones. Norint „gauti“ šį turtą, dažnai prašoma sumokėti mokesčius, paslaugų ar dokumentų tvarkymo išlaidas – ir taip auka netenka savo pinigų, nieko negaudama mainais.
Šiuos laiškus dažniausiai siunčia užsienio sukčiai anglų ar net netaisyklinga lietuvių kalba, bet jų emocinis poveikis vis dar stiprus. Svarbu nepamiršti: jei niekada nepirkote bilieto ar nedalyvavote loterijoje, negalite nieko laimėti.
Sukčiavimai per skelbimų portalus
Dažni atvejai, kai sukčiai apsimeta pardavėjais ar pirkėjais interneto skelbimų svetainėse. Jie siūlo prekes už žemą kainą arba prašo atsiųsti pinigus ar kortelės duomenis. Taip pat sukuriamos netikros siuntimo sistemos, per kurias išviliojami duomenys ar pinigai.
Populiariausios platformos, kuriose veikia sukčiai – tai skelbiu.lt, Facebook Marketplace, Vinted. Rekomenduojama vengti avanso mokėjimų nepatikrintiems asmenims ir visada rinktis saugius atsiskaitymo būdus per oficialias sistemas.
Kaip apsisaugoti?
Norint išvengti finansinių nuostolių, svarbu visada vadovautis keliomis pagrindinėmis taisyklėmis. Sukčiai vis dažniau taikosi ne tik į pažeidžiamus, bet ir į informuotus žmones, todėl budrumas – būtinas kiekvienam. Technologijos ir socialiniai tinklai sudaro sąlygas apgavystėms plisti itin greitai, todėl net vienas neatidus veiksmas gali kainuoti brangiai. Gyventojai raginami būti kritiški bet kokiai netikėtai informacijai, ypač kai kalbama apie pinigus, asmeninius duomenis ar skubius sprendimus.
- Niekada nesidalinkite savo banko ar asmens duomenimis telefonu, SMS ar el. paštu.
- Nepasitikėkite pažadais apie greitą pelną ar „saugias“ investicijas.
- Jei kyla įtarimų – nutraukite kontaktą ir pasitarkite su artimaisiais ar policija.
- Tikrinkite informaciją per oficialius kanalus – ypač, jei kalba eina apie bankus ar institucijas.
- Būkite atsargūs internetinėse pažintyse – niekada nesiųskite pinigų nepažįstamiems.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
