Dirvožemio kokybė tiesiogiai lemia augalų sveikatą ir derlių. Tačiau net ir patyrę sodininkai ar ūkininkai kartais pastebi, kad augalai auga prasčiau, nepaisant visų pastangų. Prastas dirvožemis gali būti nematoma, bet itin svarbi problema. Štai pagrindiniai ženklai, rodantys, kad jūsų dirvožemis nėra derlingas, ir patarimai, kaip situaciją pagerinti.
Lėti augalai ir silpni daigai
Vienas aiškiausių požymių – lėtas augimas ir silpni, gležni daigai. Net jei augalai gauna pakankamai šviesos ir vandens, skurdus dirvožemis negali aprūpinti jų reikiamomis maistinėmis medžiagomis. Tai dažnai rodo, kad žemėje trūksta azoto, fosforo arba kalio. Be to, nederlingoje žemėje daigai gali būti jautresni temperatūros svyravimams ir aplinkos stresui.
Patarimas
Rekomenduojama atlikti dirvožemio tyrimą laboratorijoje arba įsigyti paprastą testavimo rinkinį. Gavus rezultatus, galima tikslingai papildyti dirvožemį trąšomis, kompostu ar kitomis natūraliomis priemonėmis. Taip pat verta nepamiršti apie augalų sukūrimo sezoninį planą – skirtingi augalai išnaudoja dirvą skirtingai, todėl sėjomaina padeda išlaikyti maistinių medžiagų balansą. Be to, tarp pasėlių galima naudoti žaliąją trąšą, pavyzdžiui, garstyčias ar dobilus, kurie natūraliai praturtina dirvą azotu.
Taip pat skaitykite
Geltonuojantys arba blyškūs lapai
Sveiki augalai turi sodrią, žalią spalvą. Jei lapai pradeda geltonuoti, raudonuoti ar blyškėti, tai gali būti ženklas, kad trūksta svarbių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, azoto, magnio ar geležies. Dažnai šie pokyčiai matomi pirma ant senesnių lapų, o vėliau plinta ir į naujus ūglius. Spalvos pokyčius gali lydėti ir sulėtėjęs augimas, silpni žiedai ar mažesnis derlius.
Patarimas
Įterpkite į dirvą organinių trąšų arba specialių mikroelementų mišinių, skirtų maistinių medžiagų trūkumui atstatyti. Be to, būtina patikrinti dirvožemio pH lygį – dažnai būtent netinkamas rūgštingumas lemia, kad augalai nepasisavina reikiamų medžiagų, net jei jų dirvoje pakanka. Optimalus pH daugeliui augalų svyruoja tarp 6 ir 7. Jei dirvožemis per rūgštus, jį galima kalkinti, o jei per šarminis – rūgštinti durpėmis ar specialiomis priemonėmis. Reguliarus pH stebėjimas ir korekcija padės palaikyti augalų sveikatą ir gerą derlių.
Prasta vandens absorbcija
Jei pastebite, kad vanduo sunkiai įsigeria į žemę arba, priešingai, ilgai telkšo paviršiuje, tai rodo prastą dirvožemio struktūrą. Per smėlingas dirvožemis greitai išdžiūsta ir neužlaiko drėgmės, o molingas – kaupiasi per daug vandens ir sukelia augalų šaknų puvimą. Abu atvejai trukdo augalų vystymuisi ir silpnina jų atsparumą ligoms.
Patarimas
Norėdami pagerinti vandens įsigėrimą ir drėgmės išlaikymą, į dirvą įterpkite organinių medžiagų, tokių kaip kompostas, mėšlas ar durpės. Jei dirva per molinga, sumaišykite ją su smėliu arba perlitu, kad pagerintumėte aeraciją. Prieš sodinant naujus augalus verta suformuoti pakeltas lysves arba naudoti mulčią – tai sumažins tiek vandens perteklių, tiek dirvos išdžiūvimą.
Mažai sliekų ir naudingų vabzdžių
Gyvybingas dirvožemis yra kupinas sliekų, mikroorganizmų ir kitų naudingų vabzdžių. Jei kasdami žemę pastebite, kad jų beveik nėra, tai gali rodyti, kad žemė yra išsekusi, stipriai nualinta chemikalais arba trūksta organinių medžiagų.
Patarimas
Taip pat skaitykite
Skatinkite dirvožemio gyvybingumą naudodami natūralias priemones: kompostą, mulčiavimą lapais, šiaudais ar žole. Venkite dažno sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimo, nes jie naikina naudingus mikroorganizmus. Galima apsvarstyti ir biohumuso (sliekų komposto) papildymą – jis greitai pagerina dirvos biologinį aktyvumą.
Dažni ligų ir kenkėjų protrūkiai
Augantys sveikoje, turtingoje žemėje augalai būna stipresni ir atsparesni natūraliems aplinkos iššūkiams. Jei daržovės, vaisiai ar gėlės dažnai serga arba jas puola kenkėjai, tai ženklas, kad augalams trūksta mikroelementų, o pati žemė nėra subalansuota.
Patarimas
Rotuokite augalus – neauginkite toje pačioje vietoje tų pačių rūšių metai iš metų. Taip sumažinsite patogenų kaupimąsi. Naudokite natūralias apsaugos priemones, pavyzdžiui, česnakų, dilgėlių ar kitų augalinių purškalų. Be to, pasisodinkite augalų, kurie natūraliai atbaido kenkėjus, pavyzdžiui, medetkų ar čiobrelių.
Dirvožemio paviršius – pluta arba dulkės
Jei dirvožemio paviršius po lietaus greitai sukietėja į plutą arba, atvirkščiai, pavirsta lengvomis dulkėmis, tai reiškia, kad žemėje beveik nėra organinių medžiagų ir ji prarado savo natūralią struktūrą. Tokia žemė greitai išsausėja, sunkiai priima vandenį ir oras beveik nepatenka į šaknis.
Patarimas
Reguliarus mulčiavimas – vienas efektyviausių būdų apsaugoti dirvą. Mulčiuokite šiaudais, nupjauta žole, lapais arba specialiu sodo mulčiumi. Tai padės sumažinti drėgmės praradimą, užkirs kelią plutų formavimuisi ir skatins naudingų mikroorganizmų augimą dirvožemyje. Taip pat verta periodiškai purenti dirvos paviršių, kad išlaikytumėte gerą oro cirkuliaciją.
Kaip greitai patikrinti dirvožemio būklę namuose?
Norint sužinoti, kokios būklės yra jūsų dirvožemis, nebūtina iškart kreiptis į laboratoriją. Yra keletas paprastų testų, kuriuos galite atlikti patys namuose – jie padės suprasti pagrindinius dirvožemio savybių bruožus ir nuspręsti, ar reikalingos papildomos priemonės jo kokybei pagerinti.
Purškimo testas
Paimkite saują drėgno dirvožemio ir stipriai suspauskite rankoje. Jei žemė susiformuoja į tvirtą gumulą, bet lengvai suskyla palietus pirštu, tai ženklas, kad dirvožemio struktūra yra gera. Jei gumulas visiškai nesusiformuoja (dirva byra) arba, priešingai, lieka kietas kaip akmuo, vadinasi, dirvai reikia papildyti organinių medžiagų, pagerinti jos struktūrą ar drėgmės balansą.
Stiklinės testas
Į stiklinę ar stiklainį įdėkite keletą saujų dirvožemio, užpilkite vandeniu, gerai išmaišykite ir palikite nusistovėti kelioms valandoms (geriausia – per naktį). Nusistovėjus dirvožemiui, apačioje susidarys skirtingi sluoksniai: smėlis nusės pirmiausia, tada dumblas, o viršuje – molio dalelės. Stebėdami sluoksnius, galite nustatyti, kuris komponentas vyrauja, ir suprasti, kaip reikia koreguoti dirvožemio sudėtį augalams palankesne linkme.
Derlingas dirvožemis – tai gyvas ir subalansuotas organizmas. Jis reikalauja priežiūros, rūpesčio ir laiko. Pastebėję minėtus ženklus, nedelskite imtis veiksmų – investicija į dirvožemio kokybę visada atsiperka gausiu ir sveiku derliumi. Atminkite, kad gera žemė yra ilgalaikė investicija į jūsų sodo ar ūkio ateitį.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
