Nerimas gali atrodyti kaip staiga atsirandanti problema, tačiau dažniausiai jį sukelia arba stiprina neigiami mąstymo modeliai, nepakankami įveikos įgūdžiai ar pasąmonėje įsišakniję įsitikinimai. Šioje vietoje psichoterapija gali būti ypač veiksminga.
Nerimo sutrikimų požymiai gali būti įvairūs ir pasireikšti tiek emociniame, tiek fiziniame lygmenyje. Emociniai požymiai apima nuolatinį nerimavimą, baimę ar įtampą, sunkumus sukoncentruoti dėmesį, dirglumą ir nerimastingas mintis apie galimas grėsmes ar nesėkmes. Fiziniai simptomai gali apimti padažnėjusį širdies plakimą, prakaitavimą, dusulį, galvos svaigimą, raumenų įtampą ar virškinimo sutrikimus. Be to, žmonės su nerimo sutrikimais dažnai vengia tam tikrų situacijų ar veiklų, kurios sukelia nerimą, o tai gali apriboti jų kasdienį gyvenimą ir socialinius santykius.
Kai atskleidžiamos tikrosios nerimo priežastys – neteisingi įsitikinimai, praeities traumos ar socialinių įgūdžių stoka – galima pradėti gijimo procesą nuo pačių šaknų.
Psichoterapija gydant nerimą
Yra keletas veiksmingų psichoterapijos metodų, skirtų nerimui įveikti. Pateikiame dažniausiai taikomus požiūrius:
Taip pat skaitykite
1. Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija yra plačiausiai naudojamas įrodymais pagrįstas metodas nerimui gydyti. KET pagrindinis tikslas – padėti žmogui pakeisti nerealistinius įsitikinimus apie numatomus pavojus ir jų galimą žalą, naudojant kognityvinius bei elgesio metodus, tokius kaip ekspozicija.
2018 m. atlikta 41 tyrimo apžvalga parodė, kad KET yra veiksminga priemonė nerimo sutrikimams gydyti, ypač obsesinio-kompulsinio sutrikimo, generalizuoto nerimo sutrikimo ir ūmaus streso sutrikimo atvejais. KET terapija paprastai vyksta trumpalaikiais kursais (kartą per savaitę, trunka 3–5 mėnesius) ir yra orientuota į konkrečias problemas.
2. Priėmimo ir įsipareigojimo terapija
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija remiasi prielaida, kad skausmingos mintys ir jausmai yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, o bandymas jų išvengti tik didina kančią.
Šioje terapijoje siekiamam išmokyti žmogų priimti savo mintis ir jausmus nevertinant, taip pat veikti vadovaujantis savo vertybėmis, net jei tuo metu kyla sunkumų. Šis metodas dažnai derinamas su kitomis terapijomis, gali būti taikomas individualiai ar grupėse ir yra lankstus trukmės atžvilgiu.
3. Ekspozicijos terapija
Ekspozicijos terapija – tai KET dalis, kurios metu asmuo palaipsniui ir kontroliuojamai susiduria su objektais ar idėjomis, kurios sukelia baimę ar nerimą.
Šis metodas veiksmingas gydant:
- specifines fobijas,
- panikos sutrikimą,
- socialinio nerimo sutrikimą,
- obsesinį kompulsinį sutrikimą,
- potrauminio streso sutrikimą (PTSD).
4. Dėmesingu įsisąmoninimu pagrįsta kognityvinė terapija
Ši terapija sujungia dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) meditaciją su tradiciniais KET metodais. Jos metu išmokstama:
- būti dabartyje nevertinant,
- atpažinti ir keisti neigiamus minties modelius,
- valdyti nerimo simptomus, tokius kaip įtampa, greitas kvėpavimas ar skubotos mintys.
Ši psichoterapija dažniausiai vykdoma grupėse, tačiau gali būti taikoma ir individualiai.
5. Psichodinaminė terapija
Psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelį mūsų minčių, jausmų ir elgesio skatina pasąmonės jėgos, įskaitant praeities patirtis ir užgniaužtas emocijas. Šio metodo metu siekiama išspręsti pasąmonės konfliktus ir išmokti priimti sąmoningesnius bei sveikesnius sprendimus.
6. Dialektinė elgesio terapija
Dialektinė elgesio terapija jungia individualias terapijos sesijas ir grupinius įgūdžių mokymus. Pagrindinis tikslas – padėti reguliuoti emocijas, gerinti tarpasmeninius santykius bei sprendimų priėmimo įgūdžius.
2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad KET veiksmingiau mažina nerimą ir depresiją, o dialektinė elgesio terapija geriau padeda reguliuoti emocijas ir lavinti dėmesingumą.
7. Interpersonalinė terapija
Interpersonalinės terapijos pagrindinis tikslas – pagerinti žmogaus santykius ir socialinius įgūdžius. Nors ši terapija nėra skirta konkrečiai nerimui, ji gali būti naudinga, jei nerimą sukelia santykiai ar socialinės problemos.
Kaip išsirinkti tinkamą terapiją?
Nėra vieno universalaus sprendimo, todėl svarbu pasirinkti metodą, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius.
Pavyzdžiui, jei nerimas kyla dėl santykių sunkumų, interpersonalinė terapija gali būti tinkamiausias. Jei nerimą lemia neišgydytos praeities traumos, verta rinktis psichodinaminę terapiją.
Terapijos nauda nerimui gydyti
Psichoterapija padeda:
- atpažinti ir keisti neigiamus mąstymo modelius,
- išmokti sveikų įveikos įgūdžių,
- spręsti pagrindines problemas,
- gauti paramą ir vadovavimą.
Jeigu jaučiate nerimą, psichoterapija gali būti raktas į geresnę savijautą. Skirtingos terapijos rūšys leidžia pritaikyti gydymą pagal asmeninius poreikius ir išspręsti pagrindines nerimo priežastis. Svarbiausia – žengti pirmąjį žingsnį ir kreiptis pagalbos.
Šaltinis: healthline.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
