Ukrainos pastangos integruotis į Europos Sąjungą įžengė į kritinę fazę. Pastarojo meto įvykiai – bandymas susilpninti antikorupcinę sistemą, pilietinės visuomenės pasipriešinimas ir griežta Briuselio reakcija – tapo aiškiu signalu: tikros reformos yra vienintelis kelias pirmyn. Tai nebe tik diplomatinės užuominos – dabar ES kalba atvirai: arba Ukraina įgyvendina pažadėtus pokyčius, arba jos laukia rimti iššūkiai tiek integracijos, tiek finansavimo srityse.
Pirmieji žingsniai – nepriklausomos antikorupcinės institucijos
Pirmasis teigiamas poslinkis buvo Nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcinės prokuratūros (SAP) nepriklausomybės atkūrimas. Tai buvo svarbus signalas tiek šalies viduje, tiek Europoje – piliečiai ir tarptautiniai partneriai pamatė, kad valdžia vis dar gali veikti skaidriai. Artimiausiu metu numatoma paskirti ir naują Ekonominės saugos biuro (BEB) vadovą – konkursą laimėjusį Oleksandrą Cyvinskį. Tačiau Briuselis perspėja: tai tik pradžia.
Keturi ES reikalavimai, kurių Ukraina negali ignoruoti
Europos Komisija aiškiai įvardijo, ką Ukraina privalo padaryti dabar, kad įrodytų savo ryžtą reformoms:
- Sugrąžinti tarptautinius ekspertus į Aukštosios kvalifikacijos teisėjų komisijos (HQCJ) Atrankos komisiją, suteikiant jiems lemiamą balsą.
- Paskirti keturis Konstitucinio Teismo teisėjus, atrinktus skaidraus konkurso būdu ir patvirtintus tarptautinių ekspertų.
- Atsisakyti žalingų Baudžiamojo kodekso pataisų, kurios silpnintų kovą su korupcija.
- Įsteigti specializuotus administracinius teismus, galinčius nagrinėti bylas prieš Prezidentą, Vyriausybę ir kitus valdžios organus.
Šios užduotys nėra naujos – jos įtrauktos į ankstesnius ES reikalavimus, kuriuos Ukraina prisiėmė gavusi kandidatės statusą. Dalis jų galėtų būti įgyvendintos jau dabar, jei tik atsirastų politinė valia.
Taip pat skaitykite
Politinės valios testas
Kai kurie sprendimai įstrigę parlamente mėnesių mėnesius. Pavyzdžiui, įstatymo projektas dėl tarptautinių ekspertų įgaliojimų grąžinimo (Nr. 13382) Radoje guli jau du mėnesius. Tuo metu priešininkai skuba užpildyti teisėjų atrankos komisijas senosios sistemos atstovais. Taip pat jau pusmetį laukia keturi atrinkti Konstitucinio Teismo teisėjai – be jų teismas veikia ties minimaliu kvorumu ir vos pajėgia priimti sprendimus.
Vėlavimas čia reiškia ne tik reputacinę žalą – tai rizika, kad visa konstitucinė sistema taps paralyžiuota.
Aukščiausiasis Teismas – kitas frontas
ES aiškiai rodo, kad keturių dabartinių reikalavimų įgyvendinimas – tik tarpinė stotelė. Vienas svarbiausių ateities iššūkių – Aukščiausiojo Teismo pertvarka. Ši institucija ne kartą minima Briuselio rekomendacijose dėl būtinybės išgyvendinti korupciją iš aukščiausiojo teisingumo lygmens.
Pirmoji bandymų banga buvo nesėkminga – ne tik dėl politinės valios stokos, bet ir dėl pačios teisėjų korporacijos pasipriešinimo. Pastarųjų metų skandalai tai patvirtina: Aukščiausiojo Teismo pirmininkas buvo sulaikytas dėl beveik 3 mln. JAV dolerių kyšio, keli teisėjai turėjo Rusijos pasus, o daugiau nei pusė visuomenės netiki šio teismo skaidrumu.
ES rekomenduoja griežtą teisėjų patikrą, dalyvaujant tarptautiniams ekspertams, ir nurodo, kad klaidinga informacija deklaracijose turi būti laikoma rimtu drausminiu nusižengimu.
Reikia ne imitacijos, o realių pokyčių
Ukraina jau įrodė, kad esant politinei valiai galima greitai priimti svarbius įstatymus. Tačiau imituojant reformas ES pasitikėjimas gali subyrėti akimirksniu. Atvirkščiai – realūs, nepridengti pokyčiai suteiktų Kijevui teisę reikalauti iš ES atsako: realių derybų dėl narystės pradžios.
Reformos – tai ne dovana Briuseliui, o būtinybė pačiai Ukrainai. Be skaidrių teismų ir nepriklausomų institucijų šalis negalės užtikrinti nei investuotojų pasitikėjimo, nei vidinės politikos stabilumo. Galiausiai būtent piliečiai yra tie, kurie labiausiai kenčia dėl neveikiančios teisinės sistemos – nuo smulkių verslininkų iki didžiausių socialiai pažeidžiamų grupių.
Ar šie žingsniai uždegs žalią šviesą deryboms?
Net ir įgyvendinus dabartinius reikalavimus, ES derybos dėl narystės automatiškai neprasidės. Tačiau tai būtų stiprus signalas, kad Ukraina iš tikrųjų laikosi savo įsipareigojimų ir supranta svarbiausią europinę vertybę – teisės viršenybę. Tai suteiktų Prezidentui pagrindą reikalauti konkretaus atsako iš Briuselio – oficialios derybų pradžios.
Dabar – palankus momentas atkurti pasitikėjimą tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje. Ukrainos visuomenė jau parodė, kad yra pasirengusi ginti skaidrumą ir teisingumą. Dabar valdžios eilė įrodyti, kad šios vertybės nėra tik deklaracijos, bet realūs veiksmai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
