Jei pasaulinę ginklų gynybos pramonę įsivaizduotume kaip žėrinčių taškų žemėlapį, ryškiausiai šviestų ne tik tankų ar raketų surinkimo linijos, bet ir plieno cechai.
Būtent ten sprendžiama, ar kariuomenė turės iš ko gaminti korpusus, šarvo plokštes ir konstrukcijas. Kinijoje šis sektorius traktuojamas kaip kritiškai svarbi valstybės audinio dalis, kuriai skiriamas nuolatinis dėmesys.
Naujausios žinios iš Kinijos skamba lyg pramoninio fronto ataskaita, nes šarvinį plieną gaminančios gamyklos dirba maksimaliu tempu. Vaizdas primena literatūrinį „Isengardą“, kai gamyba verda be atokvėpio, o tikslas yra pajėgumai, o ne ramus taupymas.
Tuo pat metu dalyje pasaulio krosnys migdomos, o specializuoto plieno gamyba pradedama laikyti prabanga. Šis kontrastas reiškia dviejų skirtingų logikų susidūrimą, kuris anksčiau ar vėliau turės pasekmių ir už metalurgijos ribų.
Šarvinis plienas yra grandis, be kurios moderni ginkluotė lieka tik brėžiniuose. Todėl tai, kas vyksta krosnyse ir valcavimo cechuose, tiesiogiai susiję su realiu kariniu pajėgumu.

Kinijos technologinis posūkis šarvinio plieno gamyboje
Šarvinio plieno gamyba reikalauja ypač tikslios kontrolės, nes medžiaga turi būti ir tvirta, ir kieta, ir kartu pakankamai atspari smūgiams. Čia svarbi šiluminė apdirbimo disciplina, chemijos normų laikymasis ir masinės gamybos pakartojamumas.
Kiekviena plokštė turi būti be paslėptų defektų, nes kitaip rizika persikelia į mūšio lauką. Teigiama, kad „Inner Mongolia First Machinery Group“ išsprendė kelias esmines masinės šarvinio plieno gamybos technines problemas.
Proveržis siejamas su patobulintu apdirbimu ir naujais pjovimo įrankiais, kuriuose panaudotas sintetinis kubinis boro nitridas, savo kietumu artimas deimantui. Darbo temperatūrų sumažinimas prailgino įrangos tarnavimą, sumažino mikroplyšių riziką ir atliekų kiekį, o našumas, kaip skelbiama, išaugo apie trečdalį.
JAV pramonės traukimasis ir pasekmės
Tuo metu Jungtinėse Valstijose „Cleveland Cliffs“ gegužę nusprendė neribotam laikui uždaryti gamyklą Konšohokeno mieste Pensilvanijoje. Šis objektas dešimtmečiais tiekė specializuotas šarvo plokštes kariniam jūrų laivynui, sausumos pajėgoms ir minoms atsparių transporto priemonių gamintojams.
Sprendimas pateikiamas kaip ekonominis ir įsilieja į platesnę uždarymų bangą. Minima, kad iki birželio pabaigos planuojama užverti ir padalinius Riverdale vietovėje Ilinojuje bei Stilton vietovėje Pensilvanijoje, o tai reikštų apie 950 darbo vietų praradimą.
Anksčiau sustabdyta veikla „Dearborn Works“ Mičigane, kai susilpnėjo automobilių sektoriaus paklausa, ir tai palietė dar šimtus žmonių. Prie to prisideda gavybos ribojimai Minesotoje, kurie taip pat paveikė darbuotojus.
Dvi strategijos vienoje realybėje
Skirtumas tarp Kinijos ir JAV požiūrio čia akivaizdus, nes Pekinas gynybinius tiekimo grandinės pajėgumus laiko infrastruktūra, kurią reikia išlaikyti net ir trumpuoju laikotarpiu patiriant kaštus. Vašingtonas šiame segmente dažniau remiasi taikos meto rinkos logika ir prielaida, kad prireikus pajėgumus galima atkurti.
Tačiau specializuotos šarvinio plieno linijos atkūrimas yra brangus, lėtas ir priklausomas nuo patyrusių specialistų, kurių praradus greito sugrįžimo gali nebūti.
Konšohokeno gamyklos uždarymas nereiškia, kad JAV nebegali gaminti aukštos klasės šarvinio plieno, tačiau kiekvienas toks žingsnis mažina pramoninį rezervą. Staiga prireikus sparčiai didinti gamybą, infrastruktūros stygius gali tapti rimtu stabdžiu.