Rytų Europoje ir visame pasaulyje šiuo metu intensyviai stebimas JAV prezidento Donaldo Trampo paskelbtas ultimatumas Rusijai dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Maskva reaguoja į JAV vadovo grasinimus, kas atskleidžia ne tik diplomatinę įtampą, bet ir Kremliaus perdėtą pasitikėjimą savo atsparumu sankcijoms.
Trumpo ultimatumų šuoliai ir JAV kantrybės pabaiga
Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas paskelbė, kad Rusijai suteikia 10 dienų galutinį terminą susitarti dėl karo nutraukimo Ukrainoje. Jeigu šio susitarimo nebus, Washingtonas žada įvesti naujas muitų tarifas Rusijai ir antrines sankcijas jos prekybos partneriams. Tai reikšmingas pokytis, nes anksčiau JAV lyderis kalbėjo apie galimą susitarimą per maždaug 50 dienų.
Šis ultimatumų pakeitimas aiškiai parodo prezidento susierzinimą dėl Rusijos pozicijos karo fronte ir didėjančią nekantrybę dėl Maskvos veiksmų. Trumpas yra ne kartą viešai pabrėžęs savo nusivylimą Rusijos kariuomenės intensyviomis atakomis Ukrainoje.
Maskva ir jos ataka – „mes jau imunizuoti“
Atsakydamas į Trampo iššūkius, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog Rusija gyvena „daugybės sankcijų“ šešėlyje jau ilgą laiką ir todėl „jau yra sukūrusi tam tikrą atsparumą“. Jo teigimu, Maskvos ekonomika veikia nepaisant gausių ribojimų, todėl naujos sankcijos jos neparalyžiuos.
Taip pat skaitykite
Peskovas taip pat pabrėžė, kad Rusija „įsisavino“ JAV prezidento pareiškimus ir kad ji yra „įsipareigojusi taikos procesui, siekiant konfliktą Ukrainoje išspręsti pagal savo interesus“. Toks pareiškimas byloja apie Rusijos užtikrintumą savo pozicija ir tikslų siekimo strategiją, nepaisant užsienio spaudimo.
Ar Trumpo grasinimai pakeis Rusijos elgesį?
Per spaudos konferenciją antradienį Donaldas Trumpas atvirai sakė nežinantis, ar jo naujoji pozicija paveiks Rusiją. „Jie tikriausiai nori tęsti karą, žinoma, bet mes įvesime muitus“, – sakė jis žurnalistams. Tai atspindi dvišalių santykių sudėtingumą ir neaiškumą, kokią įtaką turi vieši grasinimai Maskvai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad šis JAV lyderio ultimatumas pasirodė po mėnesių intensyvios tarptautinės paramos Ukrainai ir besitęsiančių diskusijų apie sankcijų efektyvumą. Maskvos pareiškimas apie „atsparumą“ sankcijoms kelia klausimą, ar esama diplomatinių priemonių arsenalas gali iš tikrųjų sugriauti Rusijos karinius planus ar ją paveikti kitaip.
Kas laukia toliau?
JAV ir jos sąjungininkai, nepaisant Maskvos atsparumo, neišvengiamai ieškos naujų būdų sustiprinti spaudimą Rusijai ir palaikyti Ukrainą. Tarptautinė bendruomenė stebi, ar šis naujas „10 dienų ultimatumą“ pakeitimas paskatins realius pokyčius konflikto lauke, ar taps tik dar vienu diplomatinės įtampos epizodu.
Karinės operacijos tęsiasi, o geopolitinė įtampa didėja. Viena aišku – konfliktas Ukrainoje ir toliau bus viena svarbiausių pasaulio politikos temų, o Rusijos ir JAV dialogas, lydimas grasinimų ir pasipriešinimo, liks neprognozuojamas.
Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimas, kad Rusija jau turi „imunitetą“ sankcijoms, atskleidžia ne tik Maskvos pasitikėjimą savo atsparumu, bet ir gilų geopolitinį pasidalijimą, kuris šiandien formuoja pasaulio tvarką. Šis tvirtas atsakas – tarsi signalas Vakarams, kad Rusija nėra lengvas varžovas ir kad išorinė spaudimo politika turi būti gerokai strategiškesnė bei ilgalaikė.
Be to, Maskvos retorika apie „taikos procesą pagal savo interesus“ rodo, kad Kremliaus tikslai nesiekia vien tik nutraukti karo, bet ir užtikrinti strateginę įtaką regione. Tai įspėja, jog bet koks susitarimas dėl konflikto bus sudėtingas ir daugiasluoksnis, o derybose svarbu atsižvelgti ne vien į akivaizdžius karo veiksmus, bet ir į platesnius geopolitinius žaidimus.
Kita vertus, Trampo grasinimai įvesti sankcijas prekybos partneriams atskleidžia JAV siekį išplėsti spaudimo ratą, kad paveiktų ne tik Rusiją, bet ir jos sąjungininkus ar ekonominius ryšius palaikančias šalis. Tai gali sukelti papildomą tarptautinę įtampą ir net paskatinti kai kurių valstybių atsiribojimą nuo Vašingtono.
Taip pat skaitykite
Galiausiai, dabartinė situacija primena, kad šio karo sprendimas bus ne vien politinis, bet ir ekonominis bei diplomatinis iššūkis, kurį teks spręsti ne tik šalių vadovams, bet ir visai tarptautinei bendruomenei. Ar ši „imuniteto“ politika taps Rusijos stiprybe ar silpnybe, paaiškės ateinančiais mėnesiais.
Tokiu metu svarbu, kad Vakarai išlaikytų vieningumą ir pasiųstų aiškią žinią, jog net ir tokia atšiauri politika kaip sankcijos turi savo ribas, tačiau kartu gali būti efektyvi priemonė siekiant taikos bei stabilumo regione.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, © Unsplash.
