Vos po NATO viršūnių susitikimo, kuriame Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai prašė papildomų „Patriot“ oro gynybos sistemų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsakė lakoniškai: „Pažiūrėsime, ar galime.“ Praėjus mažiau nei savaitei, Vašingtonas ne tik nesiūlo papildomos gynybos įrangos, bet ir sustabdo anksčiau suderėtų raketų tiekimą Ukrainai. Šis netikėtas sprendimas iškėlė naujus klausimus apie JAV ir Ukrainos santykių ateitį bei Europos vaidmenį saugumo užtikrinime.
Pentagonas netikėtai sustabdo pagalbą
Sprendimas nutraukti karinės pagalbos tiekimą Ukrainai buvo netikėtas ne tik Kijevui, bet ir daugeliui Vašingtone. Amerikos Kongreso nariai, tiek demokratai, tiek respublikonai, bei Valstybės departamento pareigūnai viešai reiškė nesupratimą ir nusivylimą dėl šio žingsnio. Kai kurie jau pakrauti „Patriot“ raketų siuntiniai liko įstrigę Lenkijoje.
Sprendimą inicijavo Pentagono vadovas Pete Hegseth ir jo pavaduotojas Elbridge Colby. Hegseth yra žinomas dėl skeptiško požiūrio į pagalbą JAV sąjungininkams, o Colby – „America First“ doktrinos šalininkas, siekiantis perorientuoti JAV karinę galią į Kinijos sulaikymą. Pagal šią logiką, karinė pagalba Ukrainai turėtų būti ribojama ir teikiama tik tiek, kiek tai netrukdo JAV prioritetams Azijoje.
Trumpo signalų dviprasmiškumas
Ginklų tiekimo sustabdymas įvyko vos praėjus kelioms dienoms po Trumpo pažado ieškoti „Patriot“ sistemų Ukrainai. Tačiau sprendimas buvo priimtas dar birželio pradžioje, kai Pentagonas baigė vidinį ginklų atsargų auditą. Oficialiai nurodyta, kad JAV atsargos sumažėjo ir būtina pirmiausia rūpintis nacionaliniu saugumu. Tačiau Pentagono Jungtinis štabas konstatavo, kad ginklų perdavimas Ukrainai realios grėsmės JAV gynybai nesukelia.
Sprendimą lėmė ir kiti veiksniai: JAV kariuomenės pajėgų perkėlimas į kitus regionus, būtinybė naudoti oro gynybos sistemas prieš Irano raketų ir dronų atakas, taip pat politiniai prioritetai, susiję su naujuoju biudžetu.
Europos reakcija ir nauji iššūkiai
JAV sprendimas sukėlė nerimą Europos sostinėse. Vokietija, Lenkija ir NATO generalinis sekretorius paragino kuo greičiau atnaujinti ginklų tiekimą Ukrainai. Danijos premjerė Mette Frederiksen pavadino JAV sprendimą „rimtu žingsniu atgal“. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino ES šalis didinti gynybos išlaidas ir stiprinti paramą Ukrainai, nes JAV sprendimas signalizuoja būtinybę stiprinti Europos savarankiškumą.
Tačiau objektyviai dalies JAV gaminamos ginkluotės Europa negali greitai ir efektyviai pakeisti. Dėl to ilgalaikė strateginė priklausomybė nuo JAV nėra naudinga nei Ukrainai, nei Europai. Kol kas alternatyva – Europos šalių ginklų pirkimai iš JAV, tačiau tai nėra greitas sprendimas.
Kompromiso galimybės ir komunikacijos svarba
Nors nėra aišku, kiek ilgai tęsis karinės pagalbos pauzė, vieši signalai rodo, kad tema išlieka aktuali JAV Kongrese, o pastarieji Rusijos išpuoliai prieš Ukrainą sustiprino spaudimą administracijai ieškoti sprendimų. Taip pat prasidėjo diskusijos apie galimą JAV ginklų pardavimą Europos šalims, kurios vėliau perduotų juos Ukrainai – toks modelis galėtų būti naudingas visoms pusėms.
Ši krizė dar kartą išryškino kritinę nuolatinės ir kokybiškos komunikacijos tarp Kijevo ir Vašingtono svarbą. Daugiau nei dvi dienas po pagalbos sustabdymo aukščiausio lygio kontaktų tarp Ukrainos ir JAV nebuvo – tai signalas, kad šioje srityje būtini pokyčiai.
Kas iš tikrųjų slypi už JAV sprendimo sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai?
Už JAV sprendimo sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai slypi keli tarpusavyje susiję politiniai ir strateginiai motyvai, kurie atspindi tiek Vašingtono vidaus, tiek tarptautinės politikos prioritetus.
1. Spaudimas Ukrainai pradėti taikos derybas
Viena pagrindinių priežasčių – siekis paskatinti Ukrainos vadovybę sėsti prie derybų stalo su Rusija. Kaip aiškina JAV specialusis atstovas K. Kelloggas, karinės paramos sustabdymas yra spaudimo priemonė, skirta parodyti, kad be kompromisų ir derybų parama gali būti ribojama. Tai patvirtina ir Baltųjų rūmų pareiškimai, kad pagalba bus atnaujinta tik tuomet, kai JAV įsitikins, jog Ukraina rimtai žiūri į taikos procesą.
2. JAV vidaus politiniai prioritetai ir „America First“ doktrina
Karinės pagalbos stabdymas atspindi D. Trumpo administracijos prioritetus – orientaciją į JAV nacionalinius interesus, karinę parengtį ir resursų taupymą, ypač atsižvelgiant į galimas grėsmes iš Kinijos. Pentagonas pabrėžia, kad būtina išsaugoti JAV gynybos pajėgumus ir atsargas, todėl pagalba Ukrainai nėra absoliutus prioritetas.
3. Reakcija į diplomatinę įtampą
Pagal viešą versiją, sprendimas priimtas po incidento Ovaliniame kabinete, kai V. Zelenskis esą nerodė pakankamai dėkingumo JAV vadovui. Tačiau ekspertai pastebi, kad ženklai apie planuojamą pagalbos stabdymą pasirodė dar prieš šį susitikimą – karinių krovinių srautas iš JAV į Europą sumažėjo jau sausį.
4. Strateginis signalas Europai ir Rusijai
Šis sprendimas siunčia aiškų signalą ne tik Ukrainai, bet ir Europos sąjungininkams – būtina didinti savo indėlį į Ukrainos gynybą ir mažinti priklausomybę nuo JAV. Tuo pat metu Kremlius viešai išreiškė pasitenkinimą JAV sprendimu, vadindamas jį „geriausiu indėliu į taiką“.
5. Taktinės pasekmės fronte
Nors pagalba buvo sustabdyta, didžioji dalis anksčiau pažadėtų ginklų jau pristatyta, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainos priklausomybė nuo JAV pagalbos išryškino strateginę riziką. Analitikai prognozuoja, kad Rusijos pajėgos gali bandyti pasinaudoti šia pauze ir sustiprinti puolimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
