Artėjant Kalėdoms, namuose vis dažniau sklando ne tik eglės ir mandarinų kvapas, bet ir klausimas, kuris kasmet tampa beveik filosofinis – kokius saldumynus rinktis šventiniam stalui? Vieniems be kūčiukų Kalėdos neįsivaizduojamos, kiti nekantriai laukia itališkos panetonės, o dar kiti ieško kompromiso tarp lietuviškų tradicijų ir europietiškų skonių. Šiemet, kaip rodo prekybos tinklų tendencijos, lietuvių pasirinkimai tapo dar įvairesni, tačiau aiškūs favoritai išlieka tie patys.
Šventinis stalas tarp tradicijų ir naujovių
Kalėdos lietuviams – tai ne tik maistas, bet ir ritualas. Kepiniai čia turi ypatingą vietą, nes jie dažnai simbolizuoja namų jaukumą, bendrystę ir tęstinumą. Vis dėlto pastaraisiais metais pastebima, kad žmonės vis drąsiau leidžiasi į skonių paieškas, stengdamiesi šventinį stalą papildyti naujais akcentais.
Pasak „Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Lukos Lesauskaitės-Remeikės, šių metų šventiniu laikotarpiu ryškėja dvi kryptys: viena vertus, pirkėjai lieka ištikimi tradiciniams kepiniams, kita vertus – aktyviai domisi naujais skoniais ir formatais. „Mums svarbu, kad kokybė ir gera kaina eitų išvien. Todėl formuodami šventinių kepinių asortimentą siekiame, kad kiekvienas pirkėjas rastų tai, kas jam artima – ar tai būtų klasika, ar modernesnis pasirinkimas“, – teigia ji.
Kūčiukai – neblėstanti lietuviška klasika
Kūčiukai jau seniai tapo neatsiejama Kūčių ir Kalėdų dalimi. Jie ne tik simbolizuoja tradicijas, bet ir yra bene universaliausias šventinis kepinys. Vieni juos mirko aguonpienyje, kiti valgo vienus, kaip mažus užkandžius, o dar kiti ieško kūrybiškesnių sprendimų.
L. Lesauskaitė-Remeikė pastebi, kad kūčiukų populiarumas kasmet ne tik nesumažėja, bet ir auga. Prie to prisideda itin platus pasirinkimas – parduotuvėse galima rasti tiek mažesnių, tiek didesnių kūčiukų, sveriamų ar supakuotų, minkštų ar traškių. Tai leidžia kiekvienam pasirinkti pagal šeimos tradicijas ir skonį.
Praėjusių metų statistika tai tik patvirtina – „Rimi“ kepyklos per šventinį laikotarpį pagamino ir pardavė daugiau nei 5 tonas savo gamybos kūčiukų. Šis skaičius iškalbingai rodo, kad lietuviškas Kūčių simbolis išlieka stiprus net ir konkurencingoje saldėsių rinkoje.
Kūčiukų renesansas: nuo aguonpienio iki desertų
Pastaraisiais metais kūčiukai įgauna naują veidą. Vis dažniau jie tampa ne tik tradiciniu atributu, bet ir desertų pagrindu. Populiarėja kūčiukų pyragai, karamelizuoti kūčiukų sausainiai ar net modernios jų interpretacijos, pritaikytos šiuolaikiniam skoniui.
Toks kūčiukų „renesansas“ leidžia išlaikyti tradicijos esmę, bet kartu suteikia galimybę nustebinti šeimą ar svečius. Tai ypač aktualu jaunesnėms šeimoms, kurios ieško būdų suderinti paveldėtas tradicijas su šiuolaikišku požiūriu į maistą.
Imbieriniai sausainiai – skanėstas ir pramoga
Ne ką mažesnio dėmesio sulaukia ir imbieriniai sausainiai. Jie tapo savotišku Kalėdų simboliu visoje Europoje, o Lietuvoje ypač išpopuliarėjo šeimose su vaikais. Imbierinių sausainių kepimas ir dekoravimas glajumi dažnai tampa bendru užsiėmimu, kuris kuria šventinę nuotaiką dar gerokai prieš Kalėdas.
Pasak prekybos tinklo atstovės, imbieriniai sausainiai pirkėjams svarbūs ne tik kaip desertas, bet ir kaip emocinė patirtis. Tai dar vienas pavyzdys, kaip kepiniai peržengia vien maisto ribas ir tampa švenčių dalimi.
Panetonė – itališka tradicija lietuviškuose namuose
Jei kūčiukai simbolizuoja lietuvišką paveldą, tai panetonė – europietišką atvirumą. Šis kupolo formos pyragas, kilęs iš Milano ir turintis daugiau nei 500 metų istoriją, jau seniai peržengė Italijos ribas. Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, panetonė tapo neatsiejamu Kalėdų desertu.
Panetonė išsiskiria itin puria, lengva tekstūra ir subtiliu skoniu. Dėl to jis mėgstamas įvairaus amžiaus žmonių ir dažnai pasirenkamas ne tik šventiniam stalui, bet ir kaip dovana artimiesiems ar kolegoms.
Nauji skoniai – dar daugiau pasirinkimo
L. Lesauskaitė-Remeikė atkreipia dėmesį, kad šiemet panetonės asortimentas dar labiau išsiplėtė. Be jau pamėgtų klasikinių ir šokoladinių variantų, pirkėjų dėmesį traukia ir nauji skoniai – Dubajaus šokoladas bei pistacijos.
„Siekiame, kad panetonė būtų prieinama kiekvienuose namuose, todėl siūlome įvairių dydžių ir kainų pasirinkimus. Tai leidžia žmonėms atrasti šį itališką pyragą net ir pirmą kartą, nebijant didelių išlaidų“, – sako „Rimi“ atstovė.
Tradicijos lieka, bet skoniai plečiasi
Rinkdamiesi kepinius Kalėdoms, lietuviai vis dar stipriai remiasi tradicijomis, tačiau vis dažniau leidžia sau eksperimentuoti. Medaus, šokoladiniai ar maskarponės tortai, vaisiniai pyragai ir kiti desertai papildo šventinį stalą ir leidžia kiekvienai šeimai susikurti savitą švenčių skonį.
„Šventės – tai metas, kai norisi ne tik prisiminti senus skonius, bet ir išbandyti naujus. Mūsų tikslas – pasiūlyti platų, kokybišką ir prieinamą asortimentą, kad šventinis stalas būtų skanus ir įvairus“, – pabrėžia L. Lesauskaitė-Remeikė.
Galbūt būtent ši pusiausvyra tarp kūčiukų ir panetonės, tarp lietuviškų ir europietiškų kepinių, ir yra šiuolaikinių Kalėdų paslaptis – kai tradicijos išlieka gyvos, bet nebijoma įsileisti naujų skonių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
