Rudeniui įsibėgėjus ir sodui pamažu pereinant į ramybės būseną, ateina pats tinkamiausias metas profilaktinėms sodo procedūroms. Po aktyvaus sezono ant kamienų, šakų ir žievės neretai lieka ligų židiniai, grybinės sporos, samanų sankaupos ar kerpės. Būtent todėl rudeninis purškimas tampa viena svarbiausių priemonių, padedančių apsaugoti augalus iki pavasario. Dažniausiai šiam tikslui pasirenkami du klasikiniai preparatai – vario ir geležies sulfatai. Nors abu naudojami tuo pačiu sezonu, jų poveikis ir paskirtis gerokai skiriasi.
Kada rinktis vario sulfatą
Vario sulfatas yra stiprus fungicidas, kuriuo siekiama apsaugoti vaismedžius ir vaiskrūmius nuo grybinės kilmės ligų. Jeigu vasarą sode matėte šašo, moniliozės, dėmėtligės, miltligės ar kitų panašių infekcijų, rudeninė apsauga variu yra vienas efektyviausių sprendimų. Šiuo metu preparatas yra visiškai saugus, nes augalai jau be lapų, todėl galima naudoti stipresnę koncentraciją ir taip užtikrinti ilgalaikę žievės dezinfekciją.
Svarbu suprasti, kad vario sulfatas nėra tinkamas purškimui vegetacijos metu. Pavasarį ir vasarą grynas tirpalas gali nudeginti lapus, todėl šiltuoju sezonu jis naudojamas tik mišiniuose, pavyzdžiui, bordo skystyje. Tačiau rudenį, po lapų kritimo, varis tampa tikra sodo „vakcina“ prieš kitų metų ligų protrūkius.
Kada geriau tinka geležies sulfatas
Geležies sulfatas rudenį pasirenkamas dėl visai kitos priežasties. Tai preparatas, pasižymintis ryškiu oksidaciniu poveikiu, todėl jis geriausiai veikia ten, kur reikia nuvalyti kamienus ir skeletines šakas nuo samanų ar kerpių. Po apdorojimo žievė išsivalo, pagerėja oro patekimas, sumažėja drėgnų židinių, kuriuose žiemą galėtų laikytis grybinės sporos.
Be to, geležies sulfatas gali padėti chlorozę patirsiems augalams, nes suteikia dalį trūkstamos geležies. Vis dėlto šiuo tikslu jis veikia silpniau nei chelatiniai mikroelementai, todėl rudenį jis vertingiausias kaip „žievės sanitaras“, o ne kaip trąša.
Ko nedaryti rudeninių purškimų metu
Nors abu preparatai plačiai naudojami, yra keletas taisyklių, kurių būtina laikytis. Pirmiausia, vario ir geležies sulfatų negalima maišyti viename purškime, nes jų cheminiai procesai vienas kitą neutralizuoja. Antra, koncentracijos turi būti griežtai laikomos pagal instrukciją – per stiprus tirpalas gali nudeginti žievę. Galiausiai, geležies sulfatu nereikėtų purkšti jautrių augalų, kurie blogai toleruoja geležies perteklių.
Rudenį vario ir geležies sulfatai atlieka dvi skirtingas, bet viena kitą papildančias užduotis. Vario sulfatas padeda sustabdyti grybinėms ligoms būdingus židinius ir paruošti sodą sveikam startui pavasarį, o geležies sulfatas kruopščiai nuvalo samanotas žievės vietas ir pagerina kamienų būklę. Abu šie preparatai yra vertingi, tačiau jie nepakeičia vienas kito – jie tiesiog naudojami skirtingiems sodo „rudens darbams“.
